MAŽŲJŲ VALSTYBIŲ SUARTĖJIMAS SU DIDŽIOSIOMIS GALIOMIS KAIP LIETUVAI PAVYKO ĮTVIRTINTI STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ SU JAPONIJA

Ištrauka

MAŽŲJŲ VALSTYBIŲ SUARTĖJIMAS SU DIDŽIOSIOMIS GALIOMIS: KAIP LIETUVAI PAVYKO ĮTVIRTINTI STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ SU JAPONIJA?
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 5
1. Teorinis pagrindas 14
2. Metodologija 19
4. Tyrimas 21
4.1 Lietuvos vertybinės užsienio politikos Indijos-Ramiojo vandenynų regione ir santykių su Japonija
apžvalga 21
4.2 Interviu analizė 26
4.2.1 Strateginės partnerystės samprata 26
4.2.2 Lietuvos strateginė partnerystė su Japonija 31
Išvados 41
Literatūros sąrašas 43
Priedai 47
Summary 170

Įvadas
Šiandieniniai tarptautiniai santykiai sunkiai įsivaizduojami be strateginių partnerysčių – tai yra
vienas iš labiausiai juos apibrėžiančių elementų. Aktyviai pradėtos tvirtinti nuo 1990 m. vidurio, šiandien
strateginės partnerystės jau įprasta valstybių praktika, strategija ir dažnas instrumentas ne tik užsienio,
bet ir saugumo politikoje.
Strateginės partnerystės sąvoka į tarptautinių santykių lauką pirmą kartą
buvo įvesta 1991 m., kada tuometinis Rusijos prezidentas Boris Yeltsin ir tuometinis JAV
prezidentas George Bush Sr. bendra deklaracija paskelbė įsipareigojimą plėtoti partnerystę, pagrįstą
abipusiu supratimu ir pasitikėjimu, pabrėžiant, kad valstybės viena kitos nebelaiko priešėmis.
Vėliau, 1994 m., tuometinis JAV prezidentas Bill Clinton ir Rusijos prezidentas B. Yeltsin pasirašė
Maskvos deklaraciją, kuria įtvirtino „strateginę partnerystę, paremtą lygybe, abipuse nauda ir
valstybių viena kitos interesų pripažinimu“ – ji tapo pirmąja valstybių pasirašyta strategine
partneryste.
JAV jau yra pasirašiusi daugiau nei 60 oficialių strateginių partnerysčių ir dar 40
neoficialių partnerysčių ir strateginių dialogų, Kinija – maždaug 98 įvairių formų strategines partnerystes.
Nors strateginių partnerysčių praktika dėl jos apimties ir intensyvumo įprastai siejama su Kinija,
šiandien demokratinės valstybės, šiuo atveju – Japonija, vis dažniau paskelbia tvirtinančios strategines
partnerystes – vien per pastaruosius dvejus metus jų Japonija paskelbė mažiausiai 6 (su Lietuva,
Rumunija, Italija, Vietnamu, ES, Pietryčių Azijos valstybių asociacija - ASEAN). Tačiau suskaičiuoti
visas pasaulyje egzistuojančias strategines partnerystes, galima sakyti, šiandien yra nebeįmanoma
dėl problematiško strateginės partnerystės apibrėžimo - sampratai varijuojant tarp skirtingų valstybių
sprendimų priėmėjų, šio tarptautinių santykių reiškinio apibrėžimų gali būti tiek, kiek pasaulyje egzistuoja
strateginių partnerių.
Kiekviena valstybė i šią sąvoką ir į patį
„strategiškumą“ įdeda skirtingą turinį, priklausomai nuo to, kaip suvokia savo identitetą, socialinę
struktūrą – tarptautinę sistemą ir savo poziciją joje.