JĖGĄ LAVINANČIŲ PRATIMŲ IR PASYVAUS RAUMENŲ TEMPIMO POVEIKIS MOTERŲ BLAUZDOS RAUMENŲ JĖGAI, MORFOLOGINĖMS IR MECHANINĖMS SAVYBĖMS

Ištrauka

JĖGĄ LAVINANČIŲ PRATIMŲ IR PASYVAUS RAUMENŲ TEMPIMO POVEIKIS MOTERŲ BLAUZDOS RAUMENŲ JĖGAI, MORFOLOGINĖMS IR MECHANINĖMS SAVYBĖMS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Turinys:
SANTRUMPOS 4
SANTRAUKA 5
ABSTRACT 7
ĮVADAS 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Griaučių raumenų architektūra ir jos poveikis jėgai 10
1.2. Griaučių raumenų jėgos lavinimo ypatumai 11
1.3. Treniruočių ir lyties įtaka blauzdos raumenų-sausgyslės vieneto standumo rodikliams
12
1.4. Tempimų poveikis griaučių raumenų morfologijai 13
1.5. Lyties įtaka raumenų ir sausgyslių morfologiniams ir mechaniniams rodikliams 15
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 16
2.1. Tyrimo objektas 16
2.2. Tyrimo pobūdis 16
2.3. Tiriamieji 17
2.4. Tyrimo metodai 17
2.4.1. Treniruočių programa 17
2.4.2. Antropometrija 20
2.4.3. Blauzdos raumenų ir Achilo sausgyslės morfologiniai rodikliai 20
2.4.4. Blauzdos raumens – sausgyslės standumas 22
2.4.5. Blauzdos raumenų jėga 22
2.4.6. Raumenų elektrinis aktyvumas 23
2.5. Tyrimo organizavimas 24
2.6. Statistinės analizės metodai 25
3. REZULTATAI 25
3.1. Antropometriniai rodikliai 25
3.2. Morfologinių rodiklių rezultatai 26
3.3. Blauzdos raumenų jėga 30
3.4. Blauzdos raumens – sausgyslės vieneto standumo matavimas 31
4. APTARIMAS 32
IŠVADOS 34
LITERATŪRA 35

ĮVADAS
Baigiamojo darbo esmė yra nustatyti jėgą lavinančių pratimų ir pasyvaus raumenų tempimo
poveikį raumenų jėgai, raumenų ir sausgyslių morfologinėms ir mechaninėms savybėms. Nėra daug
tyrimų, kurie tyrė tempimo su apkrova poveikį raumenų ar sausgyslių morfologinėms ar mechaninėms
savybėms, o atlikti tyrimai dažnai naudojo tempimus be apkrovos (Evangelista ir kt., 2019). Gana
neseniai atsirado tyrimų, kurie analizavo pasyvių tempimų su papildoma apkrova poveikį raumenims,
tačiau vieni iš jų naudojo mažas apkrovas (Wadhi ir kt., 2021), o kiti tyrė tik raumens storio ir
izometrinės jėgos pokyčius (Van Every ir kt., 2022). Nerasta tyrimų, kurie analizavo pasyvių tempimų
su apkrova poveikį moterų blauzdos raumenų ir Achilo sausgyslės morfologinėms ir mechaninėms
savybėms bei blauzdos raumenų jėgai. Būtent todėl šio darbo aktualumas ir praktinė nauda yra ta, jog
tyrimas padės palyginti, kaip krūvio metu atliekamas ištempimas su apkrova veikia 24–55 metų sveikų
moterų blauzdos raumenų ir Achilo sausgyslės morfologines ir mechanines savybes, pratimus atliekant
aštuonias savaites bei progresyviai didinant apkrovas.
Darbo tikslas: nustatyti 8 savaičių jėgos treniruočių ir pasyvaus raumenų tempimo, atliekamo
poilsio metu tarp pratimų serijų, poveikį moterų pėdos lenkėjų jėgai, trigalvio blauzdos raumens ir
Achilo sausgyslės morfologinėms ir mechaninėms savybėms.
Uždaviniai:
1.Nustatyti jėgą lavinančių pratimų ir pasyvaus raumenų tempimo poveikį moterų blauzdos
raumenų jėgai.
2.Nustatyti jėgą lavinančių pratimų ir pasyvaus raumenų tempimo poveikį moterų dvilypio
raumens ir Achilo sausgyslės morfologiniams rodikliams.
3.Nustatyti jėgą lavinančių pratimų ir pasyvaus raumenų tempimo poveikį moterų pėdos
lenkiamųjų raumenų ir Achilo sausgyslės standumui.
Hipotezė: jėgą lavinančios treniruotės, kurių metu tarp pratimų serijų atliekamas pasyvus
raumenų tempimas, turės didesnį poveikį moterų pėdos lenkėjų jėgai, trigalvio blauzdos ir Achilo
sausgyslės morfologinėms ir mechaninėms savybėms. Tyrimai rodo, jog tempimai gali turėti teigiamą
poveikį MT (Simpson ir kt., 2017). Panidi su kolegomis nustatė, jog tempimų intensyvumas taip pat
turi įtakos MT rodikliui, kur didesnis intensyvumas yra siejamas su didesniu MT poveikiu (Panidi ir
kt.,2023). Kadangi MT yra siejamas su didesne raumenų jėga bei raumens – sausgyslės vieneto standumu,
mes ir iškėlėme tokią hipotezę.
Praktinė darbo vertė: tyrimas padės geriau suprasti, kokį poveikį pasyvūs tempimai su apkrova
daro moterų blauzdos raumenų ir Achilo sausgyslių morfologinėms ir mechaninėms savybėms bei
blauzdos raumenų jėgai.
Darbo loginė struktūra: pirmiausiai buvo surinktos dvi grupės moterų, atitinkančių tyrimo
kriterijus, kurios atsitiktine tvarka buvo paskirstytos į eksperimentinę arba kontrolinę grupes.
Paskirsčius į grupes buvo atliekamas ištyrimas. Atlikus ištyrimą vyko treniruočių intervencija.
Užbaigus intervenciją vyko pakartotinis ištyrimas. Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant
statistinės analizės programą.