AEROBINIO FIZINIO KRŪVIO POVEIKIS KŪNO TEMPERATŪRAI IR GALINGUMO RODIKLIAMS

Ištrauka

AEROBINIO FIZINIO KRŪVIO POVEIKIS KŪNO TEMPERATŪRAI IR GALINGUMO RODIKLIAMS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRUMPOS 5
SANTRAUKA 6
SUMMARY 8
ĮVADAS 10
1.LITERATŪROS APŽVALGA 12
1.1. Aerobinio krūvio įtaka fiziologiniams rodikliams 12
1.2. Žmogaus termoreguliacija 15
1.2.1. Temperatūrą reguliuojantis centras 15
1.2.2. Šilumos išskyrimas ir praradimas 17
1.2.3. Temperatūros pokyčiai dirbančiuose raumenyse 19
1.2.4. Šildymo ir šaldymo poveikis raumenų galingumui 19
1.2.5. Biocheminiai procesai kintant raumens temperatūrai 21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 24
2.1. Tiriamieji ir tyrimų sąlygų standartizavimas 24
2.2. Tyrimo metodai 24
2.2.1. Kūno masės nustatymas 24
2.2.2. Kūno temperatūros nustatymas 25
2.2.3. Bėgimui standartizuotas aerobinis fizinis krūvis 25
2.2.4. Veloergometrui standartizuotas aerobinis fizinis krūvis 25
2.2.5. Raumenų tempimo pratimai 25
2.2.6. Bėgimo greičio nustatymas 25
2.2.8. Dinamometrija 26
2.2.9. Jėgos momento vertinimas 28
2.2.10. Statistiniai skaičiavimai 29
2.3. Tyrimų organizavimas 30
2.3.1. Pirmas tyrimas. Sportuojančių ir nesportuojančių asmenų kūno temperatūros ir bėgimo 
rodiklių pokytis taikant aerobinį fizinį krūvį 30
2.3.2. Antras tyrimas. Sportuojančių ir nesportuojančių asmenų kūno temperatūros ir bėgimo 
rodiklių pokytis netaikant aerobinio fizinio krūvio 30
2.3.3. Trečias tyrimas. Sportuojančių asmenų kūno temperatūros ir izokinetinių rodiklių 
pokytis taikant aerobinį fizinį krūvį 31
3. TYRIMŲ REZULTATAI 32
3.1. Pirmas tyrimas. Sportuojančių ir nesportuojančių asmenų kūno temperatūros ir bėgimo 
rodiklių pokytis taikant aerobinį fizinį krūvį 32
3.2. Antras tyrimas. Sportuojančių ir nesportuojančių asmenų kūno temperatūros ir bėgimo 
rodiklių pokytis netaikant aerobinio fizinio krūvio 34
3.3. Trečias tyrimas. Sportuojančių asmenų kūno temperatūros ir izokinetinių rodiklių pokytis 
taikant aerobinį fizinį krūvį 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS 41
IŠVADOS 45
LITERATŪRA 46

ĮVADAS
Griaučių raumenų veikla atliekant judesius priklauso nuo daugelio veiksnių:
susitraukimo tipo, greičio, jėgos (Gossen et al., 2001; De Ruiter, De Haan, 2001). Dauguma
fiziologinių pokyčių susiję su temperatūros pokyčiais organizme (Shellock, Prentince, 1985;
Bennett, 1990). Tiesioginis galūnių pašildymas gali smarkiai paveikti raumenų jėgą ir galingumą
izokinetinių pratimų metu (Sargeant, 1987; Ball et al., 1999). Pašildžius raumenį padidėja jo
galingumas, dėl pagreitėjusio Ca2+ pernešimo į sarkoplazminį tinklą padidėja raumens susitraukimo
greitis, nes raumens skersiniai tilteliai po šildymo geba daugiau kartų sukibti, dėl pagreitėjusios
ATP hidrolizės spartėja raumens atsipalaidavimas (Ichihara, 1998; Ramanauskienė ir kt., 2006 a).
Yra žinoma, kad izokinetiniai pratimai plačiai taikomi kelio sąnario funkcijoms
atsigauti, aplink jį esančių raumenų funkcijai gerinti bei testuoti. Izokinetiniu dinamometru galima
įvertinti sąnarių ir raumenų funkciją koją lenkiant per kelio sąnarį fiksuotu greičiu (Ramanauskienė
ir kt., 2006 b).
A. J. Sargeant (1987) teigia, kad jėga vidutiniškai gali padidėti 4 %, kaskart didinant
raumens temperatūrą 1 °C. D. C. Stanley ir kt. (1994) taikė tokį pat šildymo metodą kaip A. J.
Sargeant (1987), tačiau pašildžius raumenis jėgos ir galingumo rodikliai, atliekant izokinetinius
kelio tiesimo pratimus, nebuvo didesni.
C. J. de Ruiter ir A. de Haan (2000) nustatė, kad temperatūra veikia aktino ir miozino
miofilamentų funkciją, todėl raumenų darbas labai priklauso nuo temperatūros pokyčių. Tokie
rodikliai kaip maksimalioji izometrinė jėga, jėgos greitis ir atsipalaidavimas (Mawdsley and Croft,
1982; Oksa and Rintamaki, 1995), taip pat galingumas (Oksa et al., 1996; Rome et al., 1984)
sumažėja nukritus raumenų temperatūrai.
Dauguma fiziologinių, biologinių ir kitų organizme vykstančių procesų yra glaudžiai
susiję su kūno temperatūros pokyčiais (Bennett, 1984; Shellock and Prentince, 1985; Bennett,
1990). Pakilusi kūno vidaus temperatūra greitina deguonies atsiskyrimą nuo hemoglobino ir
mioglobino, metabolines reakcijas, aktyvina kraujo tėkmę raumenyse, mažina raumenų klampumą,
didina veikimo potencialo sklidimo greitį, deguonies suvartojimą (Blomstrand et al., 1984; Shellock
and Prentince, 1985; Febbraio et al., 1994; Booth et al., 2001).
Literatūroje rasta dauguma straipsnių susijusių su šildymu ir raumenų jėgos, greičio ir
galingumo tyrimais, jie yra atlikti pasyviai...