Aplinkosaugos sistema ir jos teisinis bei strateginis pagrindas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
1. APLINKOSAUGOS SAMPRATA IR STRATEGIJA 4
Aplinkos apsaugos valdymo sistema lietuvoje 7
Aplinkosaugos teisinio reguliavimo svarba 9
2. GLOBALINĖS APLINKOSAUGOS PROBLEMOS 12
Aplinkos būklė Lietuvoje 12
3. EUROPOS SĄJUNGOS APLINKOSAUGOS DIREKTYVOS 15
4. VALSTYBINIS APLINKOSAUGOS VALDYMAS LIETUVOJE 17
6 . KIETOS ATLIEKOS, JŲ TVARKYMAS 19
Atliekų susidarymas, šaltiniai, rūšys ir apskaita 19

ĮVADAS
Mes nuolat, per ištisus metus vienokiu ar kitokiu būdu veikiame gamtą. Teršiame vandenis, orą,
dirvožemį. Tad, pasitelkę mokslo ir technikos laimėjimus, privalome ją saugoti, protingai ir racionaliai
naudoti jos išteklius, galvodami ne tik apie šiandieną ir savo kartą, bet ir apie anūkus, būsimąsias kartas.
Atkūrus šalies valstybingumą, vyksta (to liudininkais ir veikėjais esame) atkaklus ir nelengvas
darbas formuojant bei tobulinant valstybės valdymo sistemą: institucijas, teisinę bazę ir kitas sritis, be
ko negali funkcionuoti savarankiška valstybė, mūsų gyvenimas.
Kalbėdami apie tai, turime pažymėti, kad viena svarbiausių mūsų gyvenimo sričių yra
aplinkosauga. Įsidėmėtina - negalima pilnai suvokti, įstatymiškai pagrįsti arba kitaip patikimai įvaldyti
nė vienos veiklos srities, tarp jų ir aplinkosaugos, nežinant jos raidos istorijos.
Ne veltui senoliai tvirtino - istorijos nežinantys ar ją ignoruojantys visuomet vaikais lieka.
Kalbant apie aplinkosaugą Lietuvoje tenka apgailestauti, kad jos raidos istorijai skyrėme mažai
dėmesio. Turėjome tik padrikas, fragmentines žinias. Tiek specialistai aplinkosaugininkai, tiek
gamtosaugininkai visuomenininkai apie aplinkosaugos raidą Lietuvoje sisteminių žinių neturėjo iš kur
gauti. Štai dėl ko prireikė šio veikalo.
Gamtos ir aplinkos apsauga, trumpai kalbant, - tai gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir
aplinkosaugos teisinių, biologinių, ekonominių bei techninių priemonių kompleksas. Tos priemonės
aprėpia visą aplinką. Jos taip pat glaudžiai susijusios su morale, estetika, švietimu, politika (ir net
tarptautine, kai pasirašomos tarptautinės bendradarbiavimo gamtosauginės sutartys, konvencijos,
sprendžiama bendrų gamtos išteklių dalyba).
Aplinka, kas parodyta veikale, rūpinasi valstybinės ir visuomeninės organizacijos.
Aplinkosauga remiasi mokslu. Jai ypač svarbios tokios sritys, kaip biologija, miškininkystė,
biogeobenologija, dirvotyra, geografija, geologija, chemija, medicina ir daugelis kitų.
Aplinkosaugos turinį sudaro oro, vandens, dirvožemio, žemės gelmių, augalijos, gyvūnijos,
landšafto moksliškai pagrįstas, protingas naudojimas ir apsauga. Rūpinimasis oro ir vandens švarumu,
dirvožemio derlingumu, miškais, augalijos ir gyvūnijos pasauliu - tai ne kas kita, kaip rūpinimasis
žmogaus sveikata, jo darbo, buities, poilsio sąlygomis. O tas pasiekiama, kaip parodyta leidinyje,
taupiai naudojant žaliavas, energiją, įsisavinant atliekų neduodančias ar mažai atliekų duodančias
technologijas.

1. APLINKOSAUGOS SAMPRATA IR STRATEGIJA
Antrajame tūkstantmetyje išsiskleidė ir Žmogaus proto galybė bei jo mąstymo trumparegiškumas,
ir Žmogaus dvasios poreikis bei jo vidinis moralinis nuosmukis, ir Žmogaus sukurtos technikos nauda
bei jo tvarinių pragaištingas poveikis, ir Žmogaus stiprybė bei jo visiškas silpnumas. Klausimas „Kur
eini, Žmogau?" tapo mūsų amžiaus šaukiniu, išreiškiančiu tą Didįjį Nerimą dėl pačio Žmogaus, dėl jo
vienintelio erdvėlaivio - Žemės - likimo.