Klimato kaita bei šiltnamio dujų įtaka

Ištrauka

Referatas
Klimato kaita bei šiltnamio dujų įtaka

Turinys:
1. Istorija
2. Klimato kaitos stebėjimo metodikos
3. Atmosferos taršos įtaka klimato kaitai – globalinis atšilimas
4. Globalinio atšilimo žala bei nauda
5. Priemonės prieš globalinį atšilimą
6. Išvados

Istorija
Nėra visos Žemės faunos ir floros išlikimui svarbesnio veiksnio, kaip jų aplinkos klimato
būklė. Per visą Žemės istoriją būta nemažiau 5 didžiųjų masinių išmirimų, kuriuos, kaip
manoma įtakojo pasikeitusios klimato sąlygos. Taipogi būta 4 didieji ledynmečiai, kurie
smarkiai pakeitė ne tik gyvąją gamtą, bet ir kraštovaizdį. Žmonijai, kaip Žemės ekosferos
esminei daliai, yra be galo svarbu stebėti, kaip kinta klimatas, kad būtų galima išvengti
didelių katastrofų, kurios lemtų, mūsų, kaip dominuojančios rūšies, išnikimą.
Sulig pramonės perversmu ir fosilinio kuro panaudojimu, kuris palengvino mūsų visų
gyvenimą, atsirado naujų iššūkių ekosferai – padidėjo tarša. Ankstyvieji pramonės centrai,
tokie kaip Londonas, Liverpulis, Glazgas pradėjo kentėti nuo smogo, sunkiųjų dalelių
atmosferoje, upės tekančios per šiuos miestus tapo dvokiančiomis kloakomis. Tai kėlė
nemažai problemų vietos gyventojams ir buvo priimti pirmieji aplinkosaugos – aplinkos
taršą reguliuojantys įstatymai Smoke Nuisance Abatement (Metropolis) Acts 1853 ir Public
Health (London) Act 1891 . Jau tais laikais Žmonės susirūpino, kad jų daromas poveikis
aplinkai gali būti neigiamas, tačiau iki pat XX a. Vidurio nebuvo suprasti šie mechanizmai.
1952 m. Londoną užklupo neregėto masto smogas, po kurio buvo priimtas Clean Air Act
1956 įstatymas, kuris buvo pirmas rimtas žingsnis kovojant prieš taršą.
Tačiau, mažai kas tada mąstė apie tai, kaip tarša veikia klimato kaitą, iki 90ojo dešimtmečio
vidurio didesnė bėda buvo atmosferos taršos sukelti rūgštieji lietūs, nes jų padariniai buvo
akivaizdūs. Tačiau jau 8-ajame dešimtmetyje buvo pirmą kartą paminėta, kad žmonės gali
įtakoti savo ūkine veikla klimato kaitą. Iš pradžių buvo kalbama apie globalinį atšalimą,
apie ledynmečių sugrįžimą, tačiau laikui einant ir apie 9-ojo dešimt. pabaigoje buvo
prakalbta apie globalinį atšilimą. Nuo to laiko iki šiol vyksta aršios diskusijos šia tema, ir iki
šiol nėra prieita vieningos nuomonės, ar žemė šylą, ar šąlą, ir ar tai yra blogai. Tačiau viena
buvo aišku – veikti reikia, ir buvo priimtos pirmosios tarptautinės konvencijos. 1992 m.
Niujorke priimta Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija, kurios pagrindinis
tikslas – stabilizuoti „šiltnamio“ reiškinį sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiame
lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato kaitos sistemos.
Šią konvenciją pasirašė 154 šalys. LR Seimas šią konvenciją ratifikavo 1995 m. vasario 23
d. 1997 m. Japonijoje Kioto mieste vyriausybės žengė dar vieną žingsnį kovoje su klimato
kaita ir ratifikavo Kioto protokolą. Šiuo protokolu jį pasirašiusios pramoninės šalys
įsipareigojo sumažinti arba apriboti išskiriamą „šiltnamio“ reiškinį sukeliančių dujų
(daugiausia CO2) kiekį ir iki 2012 metų pasiekti tam tikras emisijos ribas. Kiekvienai šaliai
nustatytas atskiras tikslas priklausomai nuo šalies ekonominės padėties ir pramonės
struktūros (Lietuvai – apie 8 %, lyginant su 1990 m. lygiu).
Šiame darbe sieksiu apžvelgti kokios metodikos yra naudojamos tiriant klimato kaitą, kokie
faktai pagrindžia bei paneigia globalinį klimato šiltėjimą, bet kokios yra idėjos kovoti su
klimato kaita.
Klimato kaitos stebėjimo metodikos
Žemės klimatas – labai sudėtinga ir teritoriškai marga, dinamiška fizikinių ir cheminių
procesų sistema. Kisdamas klimatas, savo ruožtu, veikia kitų gamtos procesų vyksmą. Apie
tai žino ne tik klimatologai. Atlikdami tyrimus į klimato nepastovumą nuolat turi atsižvelgti
hidrologai, glaciologai, geologai, geografai, biologai ir kitų sričių mokslininkai. Norėdami geriau
perprasti kas vyksta su mūsų klimatu, turime atsižvelgti į šių pokyčių priežastis. Jos gali būti
išorinės ir vidinės. Išorinės...