Miškatundrių ir miškapievių biomų augalija bei gyvūnija

Ištrauka

NAMŲ DARBAS NR. 1
Miškatundrių ir miškapievių biomų augalija bei gyvūnija

TURINYS
ĮVADAS 3
1. MIŠKATUNDRĖS 4
1.1. MIŠKATUNDRIŲ AUGALIJA 4
1.2. MIŠKATUNDRIŲ GYVŪNIJA 6
2. MIŠKAPIEVĖS 8
2.1. MIŠKAPIEVIŲ AUGALIJA 8
2.2. MIŠKAPIEVIŲ GYVŪNIJA 11
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13

ĮVADAS
Sausumos ekosistemos grupuojamos į biomus – didžiules organizmų bendrijas, susidariusias
tam tikroje teritorijoje dėl sudėtingos abiotinių (ypač klimatinių) ir biotinių veiksnių tarpusavio
sąveikos – pagal šiuos rodiklius:
panašią geografinę padėtį;
panašias klimato sąlygas (kritulių kiekį, vidutinę metinę, šaltojo ir šiltojo mėnesio
temperatūrą, aktyvių temperatūrų sumą);
metinį Saulės spinduliuotės balansą;
augalijos ir gyvūnijos rūšinę sudėtį;
produktyvumą (biomasės kiekį ir prieaugį).
Kiekvienam biomui būdingas tam tikras vyraujantis augalijos tipas (Stravinskienė, 2003).
Miškatundrės ir miškapievės yra vienos iš pagridinių sausumos biomų. Jos plyti Šiaurės platumos
juostoje tarp tundrų ir borealinių miškų. Šie gamtiniai dariniai iš kitų pasaulio teritorijos objektų
išsiskiria savo natūraliai, gamtinių procesų metu susiformavusia struktūros padėtimi. Juose vyrauja
įvairūs, šiems biomams būdingi augalijos ir gyvūnijos tipai. Labai svarbu susipažinti su šiais objektais,
kadangi pažinimo procesas suteiks galimybę geriau pažinti miškatundres ir miškapieves, prisidėti prie
jų išsaugojimo bei tobulinti žinias apie mus supantį gyvąjį pasaulį, svarbu susipažinti su šiuose
biomuose vyraujančia augalijos ir gyvūnijos įvairove.
Mano darbo tikslas yra aptarti miškatundrių ir miškapievių biomų augaliją ir gyvūniją.
Svarbiausi darbo užaviniai:
supažindinti su miškatundrių ir miškapievių biomuose vyraujančia augalija bei gyvūnija;
apibūdinti vyraujančias rūšis;
 paminėti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis;
paanalizuoti nykimo priežastis;
palyginti abiejų biomų vyraujančius augalijos ir gyvūnijos tipus bei padaryti išvadas.

1. MIŠKATUNDRĖS
Miškatundrė – Šiaurės pusrutulio subarktinės klimato juostos gamtinė sritis, skirianti tundros
ir spygliuočių miškų zonas. Perėjimas iš vienos zonos į kitą laipsniškas. Klimatas atšiaurus, ilgos ir
šaltos ( iki 40 °C ) žiemos, su stipriais žvarbiais vėjais ir storoka ( iki 1 m) sniego danga, trunka iki 200
parų. Saulės spinduliuotės balansas – 22–24 kcal/cm2. Vasaros šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra
siekia 10-12 °C, sausį priklausomai nuo jūrinio klimato įtakos – nuo -10 °C iki -40 °C. Išplitęs amžinas
įšalas vasarą ištirpsta, o žiemą vėl susiformuoja. Nepaisant negausaus kritulių kiekio ( 330 mm)
miškatundrėje būdinga didelė paviršiaus drėgmė, daug ežerų ir pelkių. ežerų ir pelkių. Miškatundrėse
vyrauja rūgštūs jauriniai dirvožemiai.