Kserofitų prisitaikymas sausoms augimo sąlygoms ir jų grupės pagal anatominius bei morfologinius požymius

Ištrauka

Kserofitai

Turinys
Įvadas 3
1.Kserofitai 4
2.Kserofitų grupės 5
2.1.Ilgašakiai kserofitai 5
2.2.Belapiai kserofitai 5
2.3.Redukuotais plaukais 6
2.4.Smulkialapiai kserofitai 6
2.5.Kietalapiai kserofitai 6
2.6.Susuktalapiai kserofitai 6
2.7.Plaukuotalapiai kserofitai 7
2.8.Sukulentai 7
3.Sklerofitai 7
Išvados 9
Literatūra 10

Įvadas
Kserofitai – augalai, kurie ilgą laiką gali išgyventi negaudami vandens. Jų ilgos ir gausiai
šakotos šaknys, kuriomis gali pasiekti giliau esančius drėgnus sluoksnius, mažai garina
vandenį, lietingu periodu stiebe, lapuose sutelkia vandens atsargas, per sausras pereina į
anabiozės būklę. Dykumoje kserofitiniai augalai gali turėti tam tikras pritaikytas formas ar
vidines funkcijas tam, kad sumažinti vandens nuostolius ar saugoti vandenį ilgą laiką augale
nuo išsausėjimo. Lietuvoje kserofitų nedaug, nes smėlingose dirvose vanduo greitai susigeria,
todėl augalams jo trūksta. Kserofitų gausu dykumose, pusdykumėse ir stepėse.
Darbos tikslas – išanalizuoti kas yra kserofitai, jų prisitaikymas augti ir aptarti kokios
yra pagal anatominius ir morfologinius požymius kserofitų grupės.
Uždaviniai:
1.Išsiaiškinti kokie augalai yra kserofitai ir kaip jie prisitaikę augti;
2.Aptarti kserofitų grupes.

1.Kserofitai
Kserofitai (gr. xero - sausas, phytos - augalas) – augalai, kurie pakelia nuolatinę arba
periodiškai pasikartoijančias ilgalaikes sausras. Sausra gali būti ir oro, ir dirvožemio, bet
dažniausiai ten, kur maža kritulių. Tokios sąlygos yra dykumose, pusdykumėse ir stepėse.
Kaip teigia botanikos žodynas, kserofitai taip pat randami atviruose durpynuose ir viržynuose.
Esant drėgmės nepritekliui, jie gali palaikyti reikiamą vandens balansą.