PAPRASTOSIOS PUŠIES (Pinus sylvestris L.) SĖKLŲ SPALVA IR JOS RYŠIS SU SĖKLŲ PILNUMU

Ištrauka

PAPRASTOSIOS PUŠIES (Pinus sylvestris L.) SĖKLŲ SPALVA IR JOS RYŠIS SU SĖKLŲ PILNUMU
Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 6
1. SITUACIJOS ANALIZĖ 8
1.1. Paprastosios pušies (Pinus Sylvestris L.) biologinės, morfologinės ypatybės ir paplitimo 
arealas 8
1.2. Paprastoji pušis Lietuvoje 9
1.3. Sėklinė plantacija ir genetinis draustinis 11
1.4. Kankorėžių morfologija 12
1.5. Sėklų sandara ir vystymąsis 13
1.6. Sėklų kokybę lementys veiksniai 15
1.7. Natūrali sėklų sklaida 17
1.8. Paprastosios pušies sėklinis produktyvumas 19
1.9. Sėklų spalva ir masė 20
2. TYRIMŲ TIKLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA 22
1.2. Tyrimo objekto charakteristika 22
1.2.1. Jonavos sėklinė plantacija 22
1.2.2. Meškapievio genetinis draustinis 24
1.3. Darbo metodika 25
3. REZULTATŲ APTARIMAS 28
3.1. Paprastosios pušies sėklų spalvų įvairovė 28
3.2. Paprastosios pušies sėklų pilnumas 31
3.3. Paprastosios pušies sėklų svoris 35
3.4. Jonavos sėklinėje plantacijoje ir Meškapievio genetiniame draustinyje rinktų sėklų 
palyginimas 39
IŠVADOS 41
LITERATŪRA 42

ĮVADAS
Paprastoji pušis (Pinussylvestris L.) – pušinių šeimos, pušų genties visžalis medis.Pušinių
šeimai priklauso apie 240 rūšių.Tai Europoje ir Azijoje plačiai paplitusi spygliuočių medžių rūšis.Ji
gali išaugti iki 35 m aukščio, tačiau dauguma medžių pasiekia maždaug 25 m aukštį (Farjon, 2005),
nors pasitaiko ir 45-48 m. aukščio pušų (Ozolinčius, 1998).Paprastoji pušis pasižymi greitu augimu.
Derėti pradeda priklausomai nuo vietos: atviroje vietoje 12 – 15 metų amžiaus, o medynuose
gerokai vėliau – 30 – 40 metų (Navasaitis ir kt., 2003).
Paprastoji pušis - didžiausius plotus Lietuvos teritorijoje užimanti medžių rūšis. 2017 metais
pušynai užėmė 713,2 tūkst. ha (34,6%) plotą. Per pastaruosius keturiolika metų pušynų plotas
padidėjo 1,7 tūkst. ha. (Miškų ūkio statistika, 2017). Dėl šios priežasties pušis Lietuvoje yra
pagrindinė mediena pramonei ir jos panaudojimas yra labai įvairus: tinka baldams, paletėms,
statybinėms konstrukcijoms. Todėl miškininkystėje jai skiriama gana daug dėmesio ir yra
ekonomiškai naudinga ištyrinėti šią rūšį, o gautas išvadas pritaikyti pušų prieaugio ir pušynų
našumo didinimui. Tikėtina, kad dėl to ateityje didelių žemės ūkio plotų apželdinimui paprastoji
pušis bus parenkama kaip pagrindinė medžių rūšis (Danusevičius, 2000).
Pušies kankorėžiai subręsta per dvejus vegetacijos sezonus. Sėklos sudaro maždaug 1,9 –
2,8% visos kankorėžio masės. Po kiekvienu kankorėžio žvyneliu yra po 2 sėklas. Sėklos įvairios
formos: pailgai ovališkos, atvirkščiai kiaušiniškos arba apvalios su apvalia viršūne ir nusmailėjusiu
pagrindu, 3,0-5,0 mm ilgio, 2,0-2,7 mm pločio su 12-20 mm sparneliu. Spalva varijuoja nuo pilkos
iki juodos su rusvomis juostelėmis ir kartais padengtos juodas taškeliais. Sėklos šonas, prisiglaudęs
prie sparnelio, yra blizgantis, o kitas - matinis.Po sėklos luobele yra baltas endospermas, kuriame
sukaupta daug baltymų ir riebalų.Kuo jų daugiau, tuo sėkla sunkėsnė ir daigesnė (Grigas, 1986).
Norėdami užtikrinti nenutrūkstamą medienos prieaugio ir kokybės didėjimą, turime atkreipti
dėmesį į sodinamąją medžiagą ir ją genetiškai gerinti. Sėklų kokybei įtaką gali daryti daugybė
faktorių: augavietė, maisto medžiagų prieinamumas, genetinis paveldimumas, medyno amžius,
kankorėžių vietos lajoje, oro sąlygos, kenkėjai ir t.t. Skirtingų kilmių pušys skiriasi sėklų spalva ir
kankorėžių forma, bet reikšmingai fizinėmis savybėmis nesiskiria (Kaliniewicz ir kt,. 2014). Svarbu
nustatyti, kokią įtaką turi skirtinga sėklų spalva jos pilnumui ir daigumui tarp to pačio medžio sėklų,
kad remiantis tolimesniais tyrimais būtų galima gauti iš pušų didesnę daigių sėklų išeigą.
Pastaruoju metu vis daugiau taikoma neplynųjų miško kirtimų, kurių pasisekimas yra
nusakomas savaiminiu miško žėlimu. Pirmiausiai, norint, kad miškas gerai atsikurtų, reikia turėti
gerų sėklų šaltinių. Iš genetiškai pagerintų sodmenų išaugintos pušys užsėja geresnės kokybės
medeliais, bet visą laiką pasitaiko kankorėžiuose tuščių sėklų. Čia selekcijos tikslas yra išsiaiškinti,
kodėl jų atsiranda ir kaip...