Oro tarša Lietuvoje ir pagrindiniai jos šaltiniai

Ištrauka

Įvadas
Visame pasaulyje kalbama apie oro taršą, kaip apie didžiausią grėsmę mūsų planetai.
Kasmet vis garsiau šnekama apie „šiltnamio efektą“ ar apie ozono skylių didėjimą. Kad ir kiek
daug kalbama, tačiau oro tarša ir toliau didėja. Nežiūrint į pasaulines taršos problemas,
kiekvienas regionas, net kiekviena šalis turi savų taršos problemų, kurias būtina sukontroliuoti.
Ne išimtis ir Lietuva, kuri palyginus su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, kaip Kinija ar Indija,
neturi tokių didelių oro taršos kiekių, tačiau problemų tikrai yra. Oro taršos lygis neviršija
nustatytų normų, tačiau besivystant pramonei, technologijoms taršos lygis neišvengiamai gali
pakilti. Aplinkosaugininkų didžiausias uždavinys Lietuvoje yra prižiūrėti teršalų išmetamą kiekį
į atmosferą, patenkančių į dirvožemį, bei kontroliuoti jog jie neviršytų leistinų normų.

Kas teršia Lietuvos orą? Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvoje.
Didžiausias oro teršėjų trejetas Lietuvoje - pramonės, energetikos įmonės ir
transportas. Per paskutinius 20 metų pramonės ir energetikos įmonių tarša sumažėjo, transporto -
ne. Šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatoma 16 kenksmingų oro priemaišų koncentracijų – sieros
dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido, sulfatai, sieros vandenilis ir kt. Pagrindiniai
atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo.
Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.
Viena opiausių taršos problemų yra tai, kad Lietuvoje vidutinis automobilių amžius yra bene
didžiausias Europoje - 12-14 metų. Seni automobiliai aplinką teršia labiau. Automobiliai ir kitos
transporto priemonės teršia orą veikiant varikliui. Judant, iš transporto priemonių į orą patekusios
cheminės medžiagos išsisklaido (tai vadinama emisija), dalis jų transformuojasi į kitas
medžiagas ar junginius ir oro masių pernešamos tolyn nuo šaltinio. Lietuvoje yra labai daug
pramoninių įmonių, kurios savaime aišku teršia aplinką. Jonavos „Achema“ , Kėdainių „Lifosa“
didžiosios pramoninės įmonės Lietuvoje, tačiau jos tik dvi stambiausios, yra daug smulkių
įmonių , kurios naudoja amoniaką ( pvz.: mėsos, pieno apdirbimo įmonės), taip pat įmonės ,
kurios gamina kartoną, popierių naudoja chlorą. Šios medžiagos taip pat teršia orą kaip ir siera
patenkanti į orą iš stambiųjų įmonių.