Aplinkos tarša

Ištrauka

Tema: Aplinkos tarša
1. Įvadas 2
2. Aplinkos teršimas 3
1. Klasifikacija pagal taršos pobūdį: 3
2. Tarša gali būti natūralios arba antropogeninės kilmės 6
3. Teršalai klasifikuojami ir pagal tai, į kurią aplinkos dalį patenka 7
3. Atmosferos oro teršimas 8
1. Transporto priemonių tarša 9
4. Dirvožemio tarša 11
5. Vandens tarša 13
1. Vandens užterštumo vertinimas 14
2. Rūgštieji lietūs 15
6. Energetika ir technologinė aplinkos tarša 16
7. Išvados 18
1. Pagrindinės aplinkos taršos problemos 18
8. Literatūros sąrašas 18

ĮVADAS
Didėjanti žmonijos populiacija per pastaruosius 50 m užteršė 2/3 pasaulio ekologinių
sistemų, pradedant švariu oru ir baigiant vandeniu. Beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena
urbanizuotose vietovėse - pradedant mažais miesteliais ir baigiant megamiestais. Pasaulio miestų
ekonominė sistema auga labiau nei komunikacijos, gamyba ar prekyba. Ši sistema su informacijos,
energijos, komercijos ir žmonių srautais sudaro pagrindą nacionalinei plėtrai. Miestų ateitis
priklauso nuo vietos urbanizacijos nacionalinėje ir tarptautinėje sistemoje. Praėjęs šimtmetis buvo
urbanizacijos revoliucijos šimtmetis. Didelė tarša sietina ne tik su žmonių skaičiaus augimu
miestuose, bet didelės įtakos tam turėjo ir gamybos plėtra. Gyventojų skaičius miestuose augo
daug greičiau nei kaimo vietovėse, ypač besivystančiose šalyse, sukeldamas daug aplinkosaugos
problemų.

APLINKOS TERŠIMAS
Aplinkos teršimas – tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos
komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos
komponentus. Tarša pasireiškia kai į aplinką patenka įvairios kietos, dujinės ar skystos atliekos. Į
aplinką gali patekti įvairūs mikroorganizmai arba įvairios energijos rūšys (triukšmas, spinduliuotė).
Aplinkos taršą sukelia gaminami nauji mechanizmai, technologijos, kurios lengvina žmonių
gyvenimą, bet kartu veikia neigiamai.

Klasifikacija pagal taršos pobūdį:
1. Cheminiai teršalai.
Cheminiai teršalai - cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą
koncentraciją ar poveikio trukmę, daro ar gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems
gyviems organizmams. Azoto junginių perteklius aplinkoje dabartiniu metu yra viena iš
svarbiausių aplinkos problemų, sąlygojančių vandens telkinių ir dirvožemio eutrofikaciją
(permaitinimą) ir keliančių grėsmę daugeliui natūralių vandens ir sausumos ekosistemų. Iš
visos didžiulės cheminių teršalų įvairovės dažniausiai minimos jų grupės:
1) anglies, azoto ir sieros oksidai(CO, NO2, NO, SO2, SO3);
2) kietosios dalelės- dulkės;
3) sunkieji metalai;
4) aromatiniai angliavandeniliai;
5) halogeninti angliavandeniliai;
6) biogeninės medžiagos (amonis, nitratai, fosfatai);
7) naftos produktai;
8) greitai yrančios organinės medžiagos;
9) patvarūs organiniai junginiai;
10) oksiduojančios medžiagos (O3).