Fizikinė technologinė tarša ir apsaugos priemonės

Ištrauka

Fizikinė technologinė tarša ir apsaugos priemonės

TURINYS
ĮVADAS 2
1.Fizikinės taršos samprata 3
2.Apsaugos priemonės nuo fizikinės technologijos taršos 4
2.1Triukšmo 4
2.2.Vibracija 5
2.3.Jonizuojančioji spinduliuotė 6
3.4.Nejonizuojančioji spinduliuotė 8
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10

ĮVADAS
Technologijos tobulėja, todėl yra nuolat surandami nauji būdai, medžiagos ar šiaip apsaugos
priemonės, kurių pagalba siekiama išvengti esamos taršos. Technologiją, galima būtų apibūdinti, kaip
sąvoką išteklių jų praktinį taikymą sukuriant virtualų ir materialų objektą. Technologija dar taip pat
reiškia žmogaus sukurtų bet kokios tikslingos veiklos produktų ir procesų visumą.
Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios stengiasi tiekti įvairias produkcijas ir paslaugas, kad būtų
galima išvengti kuo daugiau taršos. Siuvami specialūs darbo drabužiai, batai ir k.t. remiantis
įvairiausiomis technologijomis.
Ypatingai šiuo laikotarpiu kenčiame nuo automobilių taršos. Taršą iš stacionarių šaltinių
galima sumažinti įdiegus pažangias, mažai atliekų turinčias gamybos technologijas. Svarbi priemonė
oro taršai mažinti – mazuto ir anglies pakeitimas „ekologiškesniu" kuru – gamtinėmis dujomis, taip pat
geriau išnaudojami hidroenergetiniai, vėjo, saulės, žemės šilumos ir kiti atsinaujinantys energijos
ištekliai. Oro tarša sumažėtų, jei automobiliuose būtų įrengti išmetamųjų dujų neutralizatoriai. Efektyvi
priemonė yra ir ekologiškai švaresnio kuro naudojimas (Biokuro ir bioenergijos gamyba , 1999).
Šio darbo tikslas – apžvelgti fizikinę technologinę taršą ir pateikti jos apsaugos priemones.

1.Fizikinės taršos samprata
Fizikinė tarša literatūroje apibūdinama, kaip aplinkos tarša triukšmui, vibracija, jonizuojančiąja
ir nejonizuojančiąja spinduliuote, radioaktyviąja medžiaga, kuri patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų
ir pakenkimus gyviems organizmams tuoj pat arba po tam tikro veikimo laikotarpio. Fizikinės taršos
sąvoka apima:
Ultragarsą;
 Infragarsą;
 Infraraudonąją, ultravioletinę, elektromagnetinę radiaciją;
 Šiluminę spinduliuotę;
 Lazerio spinduliavimą;
 Atmosferos slėgį (padidėjęs ar sumažėjęs);
 Netinkamos mikroklimato sąlygos (oro temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis);
 Apšvietimas.
Kai kada prie šių veiksnių priskiriamas ir padidėjęs oro užterštumas nenuodingomis dulkėmis,
tačiau dažniausiai dulkės priskiriamos mechaninei taršai. Fizikinė aplinkos tarša gali būti gamtinės ir
antropogeninės kilmės. Radiacija, elektromagnetiniai laukai, šiluminė tarša ir triukšmas – labiausiai
pasireiškiantys.
Ultragarsas – žmogaus ausiai negirdimi, dažnesni kaip 15-20 kHz svyravimai. Sąlyginai
ultragarsas gali būti skirstomas į žemo dažnio 20-100 kHz ir aukšto dažnio 100-1000 kHz. Jo šaltiniai
yra mechaniniai – garso signaliniai įrenginiai, elektromechaniniai, magnetostrikciniai ir
pjezoelektriniai. Sistemingas ultragarso poveikis sukelia nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių,
endokrininės sistemos ir vestibiuliarinio aparato funkcinius sutrikimus.
Infragarsas – yra iki 20 Hz dažnio virpesiai. Skirtingai nuo girdimo diapozono ir ultragarso,
infragarso bangos ilgis yra didelis, o dažnai žemi. Infragarsą skleidžia laivų, raketų malūnsparnių
varikliai, ventiliacijos įrengimai, autotransportas. Infragarso poveikis yra nespecifinis, labiausiai
veikiantis nervų, širdies ir kraujagyslių sistemą. Tai palyginti naujas ir nepakankamai ištirtas aplinkos veiksnys.
Atmosferos slėgio svyravimai – sveikiems žmonėms didelės įtakos neturi. Sumažėjusio slėgio
poveikis yra svarbus lakūnams, oreiviams, alpinistams, kalnuose dirbantiems bei gyvenantiems
žmonėms. Mažėjant atmosferos slėgiui, mažėja deguonies parcialinis slėgis kvėpuojamajame bei
plaučių alveoliniame ore. Dėl nepakankamo kvėpavimo centro dirginimo gali sustoti kvėpavimas ir
ištikti mirtis. Organizmo reakcija į gerokai sumažėjusį atmosferos slėgį ir atsiradę patologiniai
simptomai vadinami aukštumų liga. Su padidėjusiu atmosferos slėgiu susiduria metro. Povandeninių
tunelių darbininkai, narai, akvalangistai, gilių šachtų darbininkai. Padidėjusio slėgio sukelti pakitimai
vadinami kesonine liga.