Vandens tarša, jos šaltiniai ir poveikis žmogaus sveikatai

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 2
1.VANDENS UŽTERŠTUMAS 3
1.1.Vandens užterštumo vertinimas 3
1.2.Mikrobiologinė tarša 4
1.3.Cheminė tarša 4
1.3.1.Neorganiniai cheminiai teršalai 5
1.3.2.Organiniai cheminiai teršalai 5
1.3.3.Gamtiniai (natūralūs) ir antropogeniniai teršalai 6
1.3.4.Nitratai ir nitritai 7
1.3.5.Amonis 7
1.3.6.Fluoras 8
IŠVADOS 9
LITERATŪROS SĄRAŠAS 10

ĮVADAS
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas – hidrosfera
– sudaro 71 % Žemės paviršiaus. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos
istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje.
Tarša – tai medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių (toliau – teršalų) išmetimas
(išleidimas, paskleidimas) į aplinką (arba į gaminamas medžiagas, pvz., maistą) kaip žmonių
veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas.
Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokybė tebėra aktuali
problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą.
Visiškai švarių vandenų nėra, juose yra ištirpusių mineralinių dalelių ir organinių
priemaišų, vienur jų koncentracija didesnė, kitur mažesnė. Užterštais laikomi tie vandenys,
kuriuose pakitus cheminiai ar mechaninei sudėčiai yra sutrikę normalūs gamtiniai procesai ir dėl
tos priežasties jie negali būti vartojami ūkyje ir buityje.
Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir
pavienių žmonių neatsakinga veikla.
Darbo tikslas – aptarti vandens teršalus ir jų įtaką vandens kokybei bei žmogaus sveikatai.

1.VANDENS UŽTERŠTUMAS
Vandens tarša skirstoma į mikrobiologinę (parazitai, bakterijos, virusai ir kiti
mikroorganizmai) bei cheminę (įvairios cheminės medžiagos) taršą.
1.1. Vandens užterštumo vertinimas
Vandens užterštumas vertinamas pagal:
gamtinius parametrus:
a)fizikinius: temperatūra, spalva, suspenduotos dalelės ir kt.;
b)mikrobiologinius: mikroorganizmai, bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt.;
c)cheminius: neorganiniai teršalai (druskos, sunkieji metalai), organiniai teršalai
(pesticidai, angliavandeniai ir kt.);
teršalų kilmę:
a)urbanistiniai: buitiniai nutekamieji vandenys, liūčių sukeltos nuoplovos, buitinių
atliekų sąvartynai ir t.t.;
b)pramoniniai: kietos ir skystos technologinės atliekos (cukraus, popieriaus
gamyba ir kt.), produkcijos sandėliavimas (angliavandeniliai, pramoninės
atliekos), naudingųjų iškasenų gavyba (karjerai, šachtos);
c)teršalai, susidarantys dėl intensyvių žemės ūkio kultūrų auginimo technologijų
(trąšos, augalų apsaugos priemonės), organinių trąšų barstymas, žemės ūkio
produktų perdirbimas (skerdyklos ir kt.);
teršalų pasiskirstymą laike:
a)nuolatiniai: netinkamai sandėliuojamų ar palaidotų atliekų išplovimas ir teršalų
skverbimasis į vandeningus grunto sluoksnius;
b)atsitiktiniai: kanalizacijos tinklų avarijos, avariniai cisternų išsiliejimai ir kt.;
c)sezoniniai: augalų apsaugos priemonės jų naudojimo laikotarpiu, medžiagos,
apsaugančios autostradas nuo apledėjimo ir t.t.;
teršalų pasiskirstymą erdvėje:
a)difuzinis: naudojant žemės ūkio chemines priemones;
b)lokalizuotas: pramoninėse aikštelėse, sandėliuose, urbanistinės atliekos;
c)linijinis: palei autostradas, geležinkelius, upes ir kt.

1.2. Mikrobiologinė tarša
Mikrobiologinė tarša – aplinkos tarša mikroorganizmais, jų apykaitos produktais,
baltyminės kilmės medžiagomis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti
pavojų žmonių sveikatai. Tai bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai (pelėsiniai ir kiti
grybeliai, pirmuonys, patogeniniai mikroorganizmai, pavyzdžiui, amebiuazės, bruceliozės,
grybelinių ligų, stabligės ligų sukėlėjai ir kt). Šios rūšies tarša gali pasireikšti tam tikrais
momentais, pavyzdžiui, užteršti vandens telkiniai gali tapti pavojingų infekcinių ligų (dizenterija,
cholera, hepatitas ir kt.) židiniais.