PENKERIŲ–ŠEŠERIŲ METŲ VAIKŲ SAVIREGULIACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMAS ŽAIDŽIANT

Ištrauka

PENKERIŲ–ŠEŠERIŲ METŲ VAIKŲ SAVIREGULIACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMAS ŽAIDŽIANT

Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Lentelių sąrašas.................................................................................................................................... 3
Paveikslų sąrašas ................................................................................................................................. 4
Terminų ir sąvokų žodynas.................................................................................................................. 5
Santrauka ............................................................................................................................................. 6
Summary .............................................................................................................................................. 7
Įvadas ................................................................................................................................................... 8
1. PENKERIŲ–ŠEŠERIŲ METŲ VAIKŲ SAVIREGULIACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMO ŽAIDŽIANT TEORINĖ ANALIZĖ ................................................................................................. 10
1.1. Savireguliacijos samprata ir aktualumas ikimokykliniame amžiuje .......................................... 10
1.1.1. Su savireguliacijos procesais susijusios problemos ir iššūkiai ................................................ 14
1.1.2. Veiksniai, darantys įtaką vaikų savireguliacijos formavimuisi ............................................... 15
1.2. Žaidimų reikšmė ir svarba ikimokykliniame amžiuje ................................................................ 16
1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimų klasifikacijos ................................................................. 18
1.4. Žaidimų vaidmuo 5–6 metų vaikų savireguliacijos gebėjimų ugdyme ...................................... 20
2. TYRIMO METODIKOS APŽVALGA ........................................................................................ 26
3. PENKERIŲ–ŠEŠERIŲ METŲ VAIKŲ SAVIREGULIACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMO
ŽAIDŽIANT EMPIRINIO TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ .................................................... 29
Išvados ir pasiūlymai ......................................................................................................................... 44
Literatūros sąrašas ............................................................................................................................. 46

Santrauka
Tyrimo problema. Vis dažniau pedagogai skundžiasi, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai
negeba kontroliuoti savo elgesio ir emocijų. Žaidybinė veikla yra viena iš savireguliacijos ugdymo
komponentų. Tačiau tyrimai rodo, jog išaugus akademiniam spaudimui, mažėja žaidybinių veiklų
ikimokykliniame amžiuje. Šiame kontekste kyla klausimas, kaip pedagogai supranta penkerių–
šešerių metų savireguliacijos gebėjimų ugdymo svarbą ir jų ugdymą žaidžiant? Kaip reiškiasi šie
gebėjimai žaidimų metu?
Tyrimo objektas – penkerių–šešerių metų vaikų savireguliacijos gebėjimų ugdymas.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti penkerių–šešerių metų vaikų savireguliacijos gebėjimų ugdymą žaidžiant.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas–anketinė apklausa,
kiekybinio tyrimo rezultatų analizė.
Išvados. Ikimokyklinis laikotarpis ypatingai svarbus savireguliacijos gebėjimų ugdymui.
Savireguliacijos vaikai mokosi per socialines sąveikas, todėl svarbu sudaryti sąlygas,
modeliuojančias tinkamą elgesį, leidžiančias suprasti emocijų valdymo strategijas. Žaidimai
išskiriami, kaip labai efektyvi priemonė ugdyti savireguliacijos gebėjimus. Penktaisiais–šeštaisiais
metais, vaikų žaidimai sudėtingėja, vaikai žaidžia siužetinius–vaidmeninius žaidimus, žaidimus su
taisyklėmis. Šios žaidimų grupės išskiriamos, kaip efektyviausios savireguliacijos ugdyme. Bendri
žaidimai vaikus motyvuoja tinkamai elgtis, ugdo gebėjimą ilgesnį laiką susikaupti, laikytis drausmės,
lavina gebėjimą bendrauti su bendraamžiais ir siekti jausmų pusiausvyros.
Tyrimas atskleidė, kad pedagogai supranta, koks svarbus ikimokyklinis amžius
savireguliacijos gebėjimų ugdymui. Jie savireguliacijos procesus labiausiai sieja su socialiniu
vystymusi, kuris padeda palaikyti teigiamus santykius su bendraamžiais, prisitaikyti prie socialinės
aplinkos, bei išvengti elgesio ir emocijų problemų vėlesniuose amžiaus tarpsniuose. Dauguma
pedagogų, žaidimą laiko esmine ugdymo dalimi. Ugdydami 5–6 metų savireguliacijos gebėjimus,
dažniausiai taiko siužetinius–vaidmeninius žaidimus ir žaidimus su taisyklėmis. Tačiau žaidimų
įtraukimą į ugdymo procesą, dažniausiai, riboja laiko stoka.
Raktiniai žodžiai: penkerių–šešerių metų vaikai, savireguliacija, ugdymas, žaidimas.