FAKTINĖS MEDŽIAGOS APIE SĄLYGAS ŽUVININKYTĖS PLĖTRAI ŠIAULIŲ RAJONE SURINKIMAS, ANALIZĖ IR APIBENDRINIMAS

Ištrauka

FAKTINĖS MEDŽIAGOS APIE SĄLYGAS ŽUVININKYTĖS PLĖTRAI ŠIAULIŲ RAJONE SURINKIMAS, ANALIZĖ IR APIBENDRINIMAS

TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 4
1.VANDENS TELKINIŲ APŽVALGA 5
2.VANDENS KOKYBĖS APŽVALGA 12
3.ESAMI IR GALIMI PAVIRŠINIŲ VANDENŲ TARŠOS ŠALTINIAI REGIONE 17
4.NATŪRALIAI GYVENANČIŲ IR VERSLINIŲ ŽUVŲ ĮVAIROVĖ IR GAUSUMAS
REGIONE 19
5.PAVĖŽUPIO ŽUVŲ ŪKIS23
6.MITYBINĖS SĄLYGOS ŽUVIMS REGIONE 25
REKOMENDACIJOS 26
IŠVADOS 27
LITERATŪRA 28
PRIEDAI 29

ĮVADAS
Žuvininkystė – daugiametes tradicijas ir patirtį turintis ekonomikos sektorius, apimantis
žvejybos, akvakultūros ir žuvų perdirbimo veiklas ir atskiruose Lietuvos regionuose sukuriantis
nemažą darbo vietų skaičių. Žvejybos ir akvakultūros sektorių ekonominis gyvybingumas yra
tampriai susijęs su tvariu jūrų ir vidaus vandens išteklių naudojimu, žuvų išteklių valdymu,
išsaugojimu ir atkūrimu, aplinkos apsaugos reikalavimų laikymusi, racionaliu planavimu ir priežiūra.
Tačiau norint darniai plėtoti žuvininkystės sektorių, būtina surinkti visą įmanomą faktinę
medžiagą apie esamas sąlygas, florą, fauną, taršą ir kitus svarbius faktorius, galinčius turėti
reikšmės žuvininkystei.
Mūsų atliekamoje analizėje pasirinktas Šiaulių rajonas ir visi jame esantys vandens
telkiniai (upės, ežerai, tvenkiniai).

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - parengti ataskaitą apie žuvininkystei svarbias fizines - biologines sąlygas Šiaulių mieste ir rajone.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti Šiaulių mieste ir rajone esančius vandens telkinius: telkinių tankumas, rūšys, apsaugos statusas, debitas.
2. Išanalizuoti vandens kokybę Šiauliuose ir Šiaulių rajone.
3. Įvertinti esamus ir galimus paviršinių vandenų taršos šaltinius.
4. Išanalizuoti natūraliai gyvenančių ir verslinių žuvų įvairovę ir gausumą Šiauliuose ir rajone.
5. Apžvelgti mitybines sąlygas žuvims minėtose teritorijose.

1. VANDENS TELKINIŲ APŽVALGA
Šiaulių rajonas - mažai ežeringas, tarkim, lyginant su Zarasų rajonu, kuriame
skaičiuojama 296 įvairaus dydžio ežerai, kurių bendras plotas - 13381,1 ha. Šiaulių rajone yra tik
27 ežerai, kurių bendras plotas 1842 ha. Rajone vyrauja maži, iki 10 ha ploto ežerėliai ir tik
Rėkyva raibuliuoja net 1179 ha plote. Rajone teka 35 upės ir upeliai. Dėl mažo upių kiekio
rajone nedaug ir tvenkinių. Didžiausi - Bubių bei Ginkūnų - Malavėnų tvenkiniai. Pastarasis
labiau žinomas Švedės tvenkinio pavadinimu.
Analizuojant Šiaulių rajone esančius vandens telkinius, Gamtos kataloge, įregistruoti šie
vandens telkiniai ir ežerai: Ginkūnų ežeras, Ginkūnų tvenkinys, Prūdelio tvenkinys, Rėkyvos
ežeras ir Talkša, Adomiškių tvenkinys, Aukštelkės tvenkinys, Barsukynas ežeras, Bazilionų
tvenkinys, Bijotė ežeras, Bubių tvenkinys, Bulėnų ežeras, Dargaičių tvenkinys, Dubukas ežeras,
Dzidų tvenkinys, Ešerinė ežeras, Geluva ežeras, Gilvyčių tvenkinys, Gudelių ežeras Jonelaičių
ežeras, Juodlė ežeras, Kairių ežeras, Kuršėnų tvenkinys, Kurtuva ežeras, Lestoniškis ežeras Lygė
ežeras, Lygudų tvenkinys, Meškuičių tvenkinys, Mingėlių tvenkinys, Mirskiškės tvenkinys,
Niauka ežeras, Pabijočių ežeriukas ežeras, Paežerių ežeras, Pailių tvenkinys, Pakapės tvenkinys.
Šiaulių rajone tekančios upės: Kražantė, Mūša, Daugyvenė, Sidabrava, Platonis, Ringuva,
Minija, Ašva, Varduva, Venta, Varnelė, Babrungas, Žvelsa, Pala, Vijolė, Vadakstis, Lūšis,
Kiršinas, Gomerta, Šušvė, Dabikinė, Sruoja, Šventupis, Agluona.