Miškų kraštovaizdžio analizė ir jo formavimosi ypatumai

Ištrauka

Miškų kraštovaizdis
Referatas

Turinys
ĮVADAS 3
1.OBJEKTO BENDROJI CHARAKTERISTIKA 5
Gamtinių sąlygų apibūdinimas 5
Gamtinio kraštovaizdžio apsauga 5
Klimatinių sąlygų apibūdinimas 7
Dirvožemio charakteristika 7
Hidrologinių sąlygų analizė 8
Lietuvos miškų klasifikacija 8
Miškų ūkio paskirties žemės naudojimas 11
Miškų ūkio vystymas 11
Miškų kraštovaizdžio zonos 12
Ekologinio tinklo formavimas 13
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16

ĮVADAS
Kraštotvarka – tai priemonių visuma žmonių veiklai teritorijoje organizuoti, socialiai,
ekologiniai, politikai, bei kultūriniam kraštovaizdžui planuoti.
Kraštovaizdis – svarbi žmones supančios aplinkos sudedamoji dalis, jų bendro kultūros ir
gamtos paveldo apraiška bei jų savasties pagrindas.
Kraštotvarkos tikslas – užtikrinti krašto, regiono ar kitokio teritorinio komplekso darnią
kokybinę plėtrą. Siekiant šio tikslo, sprendžiami tokie bendriausieji teritorijos kompleksinio
tvarkymo uždaviniai:
Suderinami visuomenės ir gamtos santykiai;
Teritoriškai įgyvendinama valstybės socialinė, ekonominė ir ekologinė politika;
Formuojama optimali tautos gyvenamoji, darbo, ir poilsio aplinka.
Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis
natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat
išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės,
aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios
medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros –
iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir
kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku.
Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.
Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja
tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais
rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių.
Miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai,
miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei
plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai,
kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių
įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Darbo tikslas – miškų kraštovaizdžio analizė.
Darbo uždaviniai:
1.Atlikti esamos teritorijos padeties analizę;
2.Nustatyti žmogaus daromą įtaką miškams;
3.Pateikti miško naudą mums;
4.Ekosistemos reikšmė.