ALYTAUS RAJONO KRAŠTOVAIZDŽIO KAITOS ANALIZĖ 2010 – 2015 METAIS

Ištrauka

ALYTAUS RAJONO KRAŠTOVAIZDŽIO KAITOS ANALIZĖ 2010 – 2015 METAIS
Kursinis darbas

Turinys
ĮVADAS 3
1. LITERATŪROS APŽVALGA 4
2. LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO ISTORINĖS KAITOS ANALIZĖ 5
3. KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMOSI BRUOŽAI IR TIPAI PO 1990 METŲ 6
4. ALYTAUS RAJONAS 7
5. RAJONO KRAŠTOVAIZDŽIO KAITOS 12
5.1 Gamtinio kraštovaizdžio kaita 13
5.2 Antropogenizuoto kraštovaizdžio kaita 17
5.3 Antropogeninio kraštovaizdžio kaita 20
6. BENDRA KRAŠTOVAIZDŽIO KAITA 24
IŠVADOS 27
NAUDOTA LITERATŪRA 28

ĮVADAS
Kraštovaizdis yra svarbus teritorinis šalies išteklius, apimantis miestų ir kaimų vietoves,
miškus, vandenis ir laukus, sudarantis sąlygas žmonių gyvenimui ir veiklai, jis yra tautinio
identiteto pamatas ir gyvenimo kokybės dalis. Kraštovaizdžio savasties išsaugojimas, jo tvarkymas
ir formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės
poreikius yra vienas svarbiausių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi
strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr.
1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), ir kituose strateginiuose dokumentuose.
Kraštovaizdis kaip gamtos ir žmonių tarpusavio veiklos rezultatas analizuojamas daugeliu
požiūrių, o jo kokybei turi įtaką tiek gamtinė, tiek įvairiapusė žmogaus veikla. Kraštovaizdžio
pažinimas yra būtina sąlyga kraštovaizdžio politikos krypčių formavimui ir įgyvendinimui. Pagal
pažintinius ekologijos, geografijos, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, istorijos ir kitų
mokslų kriterijus turi būti aiškinama kraštovaizdžio erdvinė struktūra ir jame vykstančių procesų
dėsningumai, nustatomi kraštovaizdžio teritoriniai vienetai.
Žmogaus ūkinė veikla keičia (kultūrina, antropogenizuoja) gamtinį kraštovaizdį pagal
visuomenės poreikius – žmogaus sukurti elementai, jų kompleksai ir sistemos sudaro antropogeninę
kraštovaizdžio dalį. Atskirų istorijos laikotarpių gamtonaudos, žemės tvarkymo, inžineriniai,
etniniai ir meniniai veiksniai suformavo kultūrines Lietuvos regionų kraštovaizdžio ypatybes.
Kraštovaizdžio kitimas yra siejamas su šiais procesais: technogeniniais (statyba, melioracija,
transportas, energetika); gamybiniais technologiniais (žemdirbystė, gyvulininkystė, sodininkystė);
rekreaciniais; gamtosauginiais; kultūriniais procesais (Ivavičiūtė, 2008).
Pagrindinis darbo tikslas – atlikti Alytaus rajono kraštovaizdžio kaitos analizę.
Pagrindiniai uždaviniai:
1.Apibūdinti Alytaus rajoną, jo kraštovaizdį;
2.Analizuoti Alytaus rajono gamtinį kraštovaizdį;
3.Išnagrinėti Alytaus rajono antropogenizuotą kraštovaizdį;
4.Išanalizuoti Alytaus rajono antropogeninį kraštovaizdį.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
Europos kraštovaizdžio konvencijoje (Europos , 2002) pripažįstama, kad
kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis žmonėms visur: miesto ir kaimo vietovėse,
sunykusiose ir gerai sutvarkytose vietovėse, pripažintose nepaprasto grožio vietovėse ir įprastinėse
vietovėse, kad kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių individualios ir socialinės gerovės elementų ir
kad dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo kiekvienam atsiranda teisės ir pareigos. Europos
kraštovaizdžio konvencijoje numatomi kraštovaizdžių apsaugos veiksmai, tvarkymas ir planavimas,
kuriais siekiama išsaugoti ir palaikyti kraštovaizdžiui svarbias arba būdingas ypatybes. Šios
konvencijos nuostatos neatmeta kraštovaizdžių apsaugos, tvarkymo ir planavimo nuostatų,
nustatytų kituose esamuose ar būsimuose privalomuose nacionalinės ar tarptautinės teisės
dokumentuose.