ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS NAUDOJIMO INTENSYVUMAS KAUNO RAJONE

Ištrauka

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS NAUDOJIMO INTENSYVUMAS KAUNO RAJONE
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 18
3. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 19
4. TYRIMŲ REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS
4.1. Lietuvos apžvalga 20
4.1.1. Klimatas 21
4.1.2. Hidrografija 21
4.1.3. Augalija 22
4.1.4. Reljefas 23
4.1.5. Dirvožemiai 25
4.1.6. Žemės ūkio vaidmuo šalies ekonomikai 26
4.1.7. Žemės naudojimo intensyvumas 27
4.2. Kauno rajono apžvalga 28
4.2.1. Nekilnojamasis kultūros paveldas, gamtos vertybės, turizmas 31
4.2.2. Reljefas ir dirvožemiai 32
4.2.3. Žemės nuosavybės formos Kauno rajone 32
4.2.4. Ūkininkų ūkiai 33
4.3. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo pokyčiai Kauno rajone 34
4.3.1. Žemės fondo paskirstymo analizė 34
4.3.2. Kauno rajono žemės naudmenų kitimas 37
4.4. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių analizė Kauno rajono seniūnijose 43
4.4.1. Žemės ūkio naudmenos ir pasėliai Kauno rajone 43
4.4.2. Kauno rajono seniūnijų žemės ūkio naudmenos ir pasėliai 45
4.4.3. Kauno rajono respondentų apklausos analizė 52
IŠVADOS 57
LITERATŪROS SĄRAŠAS 58
PRIEDAI 61

ĮVADAS
Žemės ūkis yra labai svarbus žmonijai, kadangi tai ilgus šimtmečius buvo viena iš
pagrindinių žmogaus veiklų, kuriuo versdamiesi jie gaudavo pajamų. Žemės ūkio verslu tapo
formuojantis prekiniams santykiams, atsiskiriant amatams, atsirandant prekių mainams. Jis
visada atliko ir atlieka labai svarbią socialinę, ekonominę ir etnokultūrinę funkcijas, todėl yra
išskirtinė (prioritetinė) ūkio šaka. Be to, žemės ūkis turi ne vien gamybinę reikšmę.
Žemdirbiams žemės ūkis yra ne tik darbas, bet kartu ir gyvenimo būdas, šeimos tradicijų ir
verslo perdavimas. Dėl susiklosčiusių geopolitinių ir istorinių sąlygų Lietuvoje kol kas išlieka
didesnė žemės ūkio reikšmė nei kitose kaimyninėse ar ES valstybėse.
Nuo žemės ūkio veiklos taip pat labai priklauso mus supančios aplinkos kraštovaizdis
bei laukinės gamtos įvairovė jau tūkstančius metų. Žvelgiant į dabartinius metus, kaip ir
niekas nepasikeitė, tačiau žemės ūkis kaip ir buvo taip ir toliau lieka viena svarbiausių mūsų
aplinką formuojančių veiklų, neabejotinai turinti didelę įtaką gyvajai gamtai. Beveik pusę
Europos teritorijos šiuo metu užima žemės ūkiui skirti plotai. Žemės ūkis aprūpina mus
maistu bei kitais žemės ūkio produktais. Taip pat tai apsprendžia ir mūsų gyvenimo kokybę.
Tuo tarpu laukinė gamta, egzistuojanti aplink mus, apsprendžia kokioje, aplinkoje mes
gyvename.
Žemė – tai žmogaus nekilnojamasis turtas, kuriuo jis naudosis ištisus šimtmečius. Ji
turi būti naudojama atsižvelgiant į visuomeninius, privačius ir aplinkos apsaugos
reikalavimus. Žemės nuosavybės, naudojimo, valdymo santykius reglamentuoja Žemės
įstatymas ir kiti teisės aktai.
Lietuvoje nėra naudingų iškasenų pramonei vystyti, todėl tik žemė su ant jos
augančiais miškais ir vandens telkiniais čia visada buvo žmonėms darbo, pragyvenimo,
pajamų ir gyvensenos įprasminimo pagrindas. Žemė – didžiausias, niekuo nepakeičiamas
gamtos ir mūsų tautos turtas. Todėl mes ją turime kiekvienas tausoti, rūpintis, tinkamai
naudoti, kad kiekvienas jos lopinėlis būtų išnaudojamas kuo tinkamiausiai, kad mums ir
būsimoms kartoms teiktų kuo geresnę naudą. Po nepriklausomybės atkūrimo dėl žemės
reformos vykdymo tvarkos ypatumų, žemė įteisinama nuosavybėn kai kur mažais ir
nepatogios konfigūracijos sklypais, kurie išmėtyti tolimais atstumais nuo savininkų
gyvenamosios vietos. Neretai prie jų nėra privažiavimo, inžinerinių komunikacijų. Tokios
nekompaktiškos žemėvaldos padidina žemės naudojimo, gamybos organizavimo bei
gaminamos produkcijos išlaidas. Žemės naudojimo nuolatinis pertvarkymas ekonomikai daro
didžiulę žalą ir kenkia valstybingumui. Savo ruožtu žemdirbiai, kurie negali įsigyti žemės
nuosavybės teise, patiria materialinius nuostolius, neturi galimybės žemę naudoti, gerinti ir
negauna iš to turto disponavimo pajamų (Lietuvos , 2008).
ES šalyse intensyvinamos daug dešimtmečių nusistovėjusios progresuojančios
žemėnaudos ir žemėvaldos, o Lietuvoje gausu aplaidžiai naudojamų ir nepanaudojamų –
dirvonuojančių vertingos žemės plotų. Daug nesaikingai iškertama miškų, neleistinai
užstatomos vandens apsaugines zonos, didinama vandens tarša. Miestų...