Žmogus kaip kultūros kūrėjas ir jos produktas

Ištrauka

Žmogus kaip kultūros kūrėjas ir jos produktas
Namų darbas

Žmogus kaip kultūros kūrėjas ir kultūros produktas
Be normalaus žmogaus jokiu būdu neįmanomas normalus gyvenimas. Normalus žmogus ir
normalus gyvenimas - tai ir yra kultūra.
Visiškai aišku, jog neturint aiškaus supratimo, kas yra Gėris bei Blogis, nepaisant visuomenės
priimtų taisyklių bei normų, kultūra gali tapti antikultūra, o kultūringas elgesys – nepadoriu,
nepriimtinu, žiauriu elgesiu.
Todėl svarbu žinoti Filosofijos bei Dorovės esmę, ir žaisti gyvenimo žaidimą pagal nustatytas
Gėrio įvertinimo bei Blogio likvidavimo taisykles.
Kultūra - žmoniškumo didinimas
„Žmogaus uždavinys tegali būti didinti žmoniškumo reikšmę gyvenimui, arba, kitaip sakant
kelti kultūros turtų vertingumą.“
Vydūnas
Menkos kultūros žmonės nenumano savo buvimo reikšmės gyvenimui. Todėl jie ieškodami
savo kelio dažnai klydinėja, savo neapykantoje, savo kovose sugriauna daug to, ką jau buvo sukūrę
ne tik jie patys, bet ir tai - kas buvo sukurta kitų.
Iš istorijos žinome daug ryškių asmenybių, kurių idėjos ir darbai yra gėrio ir grožio įkūnijimas.
Tačiau taip pat buvo nemažą tokių, kurie vesdami pakui save žmones griovė ir naikino, kurių dėka
išsiplėskė karai, buvo naikinami ištisi miestai ir valstybės.
Pavyzdžiui , viduramžiais, vadovaujantis aristotelio koncepcija, grobti svetimas žemes buvo
garbinga, o prekiauti ir verstis amatais - buvo paniekos verti užsiėmimai (žr. Genzelis B. Esė apie
mąstytojus). Kaip matome, blogybės vertę turi abu požiūriai.
Beveik prieš 2000 metų Seneka, išgyvendamas dėl labai suklestėjusio biurokratizmo rašė:
„ Viena iš mūsų nelaimių priežasčių yra tai, kad gyvename vadovaudamiesi ne protu, bet kitų
pavyzdžiu, kad mus klaidina taisyklė „ taip jau įprasta „ ( 132-as laiškas Liucijui).
Pagaliau tas pats Seneka, dorumą vertinanti labiau už viską, kaip irdera tikrajam filosofui, savo
laikų garsenybių žygdarbiuose pirmiausia matė jų dvasios menkumą, jų nekultūringumą, netgi jų
pavojingumą „nelaimingąjį Aleksandrą, - rašė Seneka, - vijo ir siuntė į nežinomybę svetimų kraštų grobimo
kvaitulys< > žiaurumas niekuomet nepaiso , - tarsi didžiulio kaukinio žvėries, griebiančio daugiau,
nei reikia numalšinti alkiui < > Kas siuntė Gajų Cezarį į savo, kartu ir valstybės pražutį? Šlovės
ir garbės troškimas< >Ar ,tavo nuomone, Gajus Marijus, < > kai sumušė teutonus ir kimbirus, kai
Afrikos dykumose persekiojo Jugurtą, tiek pavojų užsitraukė skatindamas dorybes.. Marijus vedė
kariuomenę, o marijų vedė garbės troškimas“ ( 94 –asis laiškas Liucijui).
Visais amžiais dviguba moralė iškreipė tikruosius dorovės bei kulturingumo principus. Daug
kas yra priverstas slėpti savo dorumą, neparodyti tikrųjų savo įsitikinimų. Nemažai tokių, kurie
priėjo išvadą, jog epochoje , kai bloguosiuos lydi sėkmė, doram – kultūringam būti neapsimoka.Ir
tokių aplinkybių verčiami, pradeda eiti ir nueina aukščiausius postus valstybėje užimančio
nekultūringumo pėdomis „Žinok: jei žmogus yra susitepęs, susiteps ir bendraujantieji su juo, nors anksčiau ir būtų buvę švarūs:- mokė Epiktetas.