Ispanijos socio-kultūrino konteksto aptarimas, remiantis kultūros dimensijomis

Ištrauka

1. Ispanijos socio-kultūrino konteksto aptarimas, remiantis kultūros dimensijomis
(priklausomybė Europos sąjungai)
1.1. Ispanija ir ES
Ispanijos siekius įstoti į Europos Bendrijas sustiprino demokratijos atėjimas, todėl Ispanija
1977 m. liepos 26 d. paprašė stojimo. Šie siekiai išsipildė 1985 m. birželio 12 d. Madride pasirašius
Stojimo sutartį ir įsigaliojo 1986 m. sausio 1 d. Nuo tada Ispanija pasiekė vieną po kito pažangą,
pagerinusią visos Ispanijos visuomenės gerovę (Scholz, 2019).
Praėjus trejiems su puse metų po įstojimo, 1989 m. birželį Ispanijos nacionalinė valiuta
prisijungė prie Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizmo, kurį 1979 m. sukūrė
Prancūzija, Italija, Danija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Tada 1995 m. Madride buvo sutarta dėl
euro pavadinimo kaip naujos Europos bendrosios valiutos, kuri pilietinėje visuomenėje buvo
sėkmingai pristatyta nuo 2002 m. sausio mėn. (Scholz, 2019).
Be to, 1991 m. birželio mėn. Ispanija sustiprino savo įsipareigojimą tolesnei integracijai,
pasirašydama Šengeno susitarimą, kuris užtikrino nuolatinį sienų kontrolės panaikinimą tarp
valstybių narių, kaip Europos be sienų koncepcijos dalį (Scholz, 2019).
1.2.Ispanija Europos kultūrinėje veikloje
Ispanija nuo 1986 m., prisijungusi prie Europos šeimos, yra aktyvi Europos Sąjungos kultūros
politikos narė. Dėl turtingo kultūros paveldo ir stiprių kultūros elementų bei savybių Ispanija dažnai
tampa Europos kultūros interesų centru. Tuo pat metu Ispanija bandė išnaudoti naujus išteklius,
kurie į šalį atkeliavo per Europos kultūros programas, ir taip pat propaguoti ispanų kultūrą
Europoje. Europos erdvė Ispanijai visada buvo iššūkis, o dabar jai buvo suteikta galimybė ją
užkariauti. Jos kultūrinė įvairovė traukė Europą, nes ji buvo suinteresuota kurti valstybių narių
europietišką identitetą, kartu puoselėjant jų ypatingas kultūrines ypatybes (Kakraba, 2010).
1988 m. Madridas buvo išrinktas 1992 m. Europos kultūros sostine. Kiti Ispanijos miestai,
įskaitant Kordobą, Granadą, Santjago de Kompostelą ar Salamanką, buvo tarp miestų kandidatų.
Nuo tada prasidėjo naujas pasirengimo miestui ciklas, kad ateityje būtų galima priimti įvairius
kultūros renginius. Verta paminėti, kad šie metai buvo ypač svarbūs Ispanijos populiarinimui
likusioje Europoje, bet ir visame pasaulyje, ne tik renkant Madridą Europos kultūros sostine, bet ir
organizuojant olimpines žaidynes Barselonoje. taip pat surengti EXPO '92 pasaulinę parodą
Sevilijoje. Priežastis, kodėl buvo pasirinktas Madrido miestas, o kiti Ispanijos miestai kandidatai
nebuvo pasirinkti, buvo tai, kad Madride buvo daugiau transporto infrastruktūros ir geresnių
viešbučių paslaugų pasiūla (Kakraba, 2010).
Po 1992 metų kitiems Ispanijos miestams buvo suteiktas Europos kultūros sostinės titulas ir
suteikta galimybė ne tik demonstruoti savo kultūrą, bet ir sukurti naują kultūros infrastruktūrą, kuri
pritrauktų nuolatinį turizmo srautą ir užtikrintų pastovų pajamų šaltinį. 2000 m., siekiant ypatingai
švęsti tūkstantmetį, Europos kultūros sostinės titului buvo atrinkti devyni miestai, įskaitant Ispanijos
miestą Santjago de Kompostelą. Ta proga buvo suplanuota ekstravagantiška muzika ir ugnis,
pavadinta „Šimtmečio deginimas“ (Caballud, 2015).