ŠIUOLAIKINIŲ INTERAKTYVIŲJŲ MEDIJŲ TAIKYMAS KULTŪROS PAVELDO KONTEKSTE

Ištrauka

TURINYS 
Įžanga 3
Dėstymas: 9
2 Virtuali realybė 9
2.1 Kultūros paveldo objektų atkūrimas ( 3d maketavimas) 11
2.1.1 „Rome Reborn 2.2― 11
2.1.2 Sazaedô Pagoda 13
2.1.3 LDK pilių 3D projektas 15
2.2 Kultūros paveldo išsaugojimas ir dokumentavimas
virtualioje erdvėje (skanavimas lazeriu ir fotogrametrija,
modeliavimas nuotraukomis) 17
2.2.1 ScanLAB Projects „The Bartlett School of
ARCHITECTURE SUMMER SHOW― 17
2.2.2 The Great Buddha of Bamiyan, Afganistan,
photogrammetric reconstruction 19
2.2.3 Building Roma in a Day 20
2.2.4 Panoramos.lt ―VIlniaus Baţnyčios‖ 21
2.3 Virtualūs pasauliai 22
2.3.1 „Second life― Vassar Collage virtuali Siksto
koplyčia 23
2.3.2 „Second life― ASU Virtual Campus and Digital
Delphi 25
2.3.3 Objektas Nr.12 „Virtual Sambor Prei Kuk― 27
3 Praplėsta tikrovė. 30

ĮŽANGA

Šiame darbe nagrinėsiu virtualios realybės ir praplėstos tikrovės
metodų taikymą restauruojant ir atkuriant kultūros paveldo vertybes.
Problema kyla dėl to, kad restauruojant kultūros objektus, net ir
atlikus daugelį tyrimų, vis dėlto galima priimti bent keletą skirtingų restauracinių
sprendimų. Objekto restauravimo proceso metu įgyvendinamas tik vienas iš
sprendimų, nors kiti nėra maţiau teisingi. Atkurdami objektą fiziniu pavidalu,
visuomenei jį pristatome, kaip tvirtą teiginį, jog išties buvo taip.
Restauraciniams-atkuriamiesiems darbams įgavus fizinę formą, jie netenka
sąlygiškumo, tad klaidina visuomenę. Paveldo vertybės, kurios neišliko, įgauną
formą, kurią „galėjo― turėti ir būvį , kuris „teigia―, kad taip buvo iš tiesų.
Tokios problemos kyla restauruojant kultūros objektus klasikinėmis
restauravimo ir atkūrimo technikomis, kuomet įvairiais būdais yra papildomas ar
kitaip įtakojamas kultūros vertybės materalusis būvis. Kadangi paskutiniaisiais
dešimtmečiais labai intensyviai vystėsi kompiuterinės tehnologijos. Kyla
klausimas, kaip šios tehnologijos galėtų būti pritaikytos restauravimo ir kultūros
objektų atkūrimo procese. Ar šios technologijos galėtų suteikti atkurtiems
kultūros paveldo objektams sąlygiškumo, kurio stinga taikant klasikines
restauravimo ir atkūrimo technikas?
Šiame darbe noriu ištirti, kokios yra šiuolaikinių interaktyviųjų medijų
galimybės siekiant išsaugoti, restauruoti ir atkurti kultūros paveldo objektus.
Kokiais būdais šiuolaikinės medijos gali praplėsti restauravimo metodiką? Ar
naudojant šiuolaikines interaktyviasias medijas restauravimo ir atkūrimo
procese jos suteikia galimybę suvokti atkurtų detalių sąlygiškumą? Ar šios
technologijos suteikia galimybę lanksčiau pasirinkti informacijos, susijusios su
kultūros paveldu, priėmimo būdus? Ar gali interaktyviosios medijos būti
naudingos dokumentuojant ir išsaugant kultūros paveldą, kaip informaciją?