KAIP PASIKEITĖ ŠVEDIJOS ĮVAIZDIS PASAULYJE PRADĖJUS TEIKTI NOBELIO PREMIJAS
Kursinis darbas
Turinys
Įvadas 3
I. Alfredo Nobelio gyvenimas ir sprendimas įsteigti premiją 5
I.1. Alfredo Nobelio biografija 5
I. 2. Kaip ir kodėl atsirado Nobelio testamentas? 7
I.3. Kaip atsirado Nobelio premijos 8
I.4. Spaudos ir visuomenės reakcija į Nobelio testamento paskelbimą 10
II. Mokslo raida Švedijoje ir pasaulyje XIX amžiuje 11
II.1. Mokslo padėtis Švedijoje XIX amžiuje 11
II.2 Nobelio fondo įkūrimas 12
II.3. Švedijos mokslo raidos pasikeitimas po Nobelio prizų paskelbimo 15
III. Nobelio Prizas dabar 16
III.1. Nobelio prizo svarba Švedijai 16
III.2 Nobelio Prizo kritika 17
III.3 Švedijos, kaip Nobelio prizų teikėjos, įvaizdis pasaulyje 19
Išvados 21
Literatūra 23
Šaltiniai 23
Priedai 24
Įvadas
Apie Alfredo Nobelio testamentą ir jo valią palikti visus savo sukauptus pinigus
Nobelio premijoms sukurti žinome visi. Tai yra prestižiškiausias prizas, kurį gali gauti mokslininkas
per savo gyvenimą ir savo karjerą. Sakoma, kad visi kiti apdovanojimai, kuriuos mokslininkas
gauna, yra kelias iki Nobelio premijos.
Švedija dažnai yra pati pirmoji asociacija, kuri mums iškyla, kai pagalvojame apie
A.Nobelį arba Nobelio premijas. Apie šias premijas ir jas įsteigusį žmogų yra žinoma labai daug, ne
vienas mokslininkas yra išleidęs knygas su savo pamąstymais ir tyrimais apie šį išradėją. Didžioji
dalis knygų, vienaip ar kitaip susijusių su A.Nobeliu, yra prieinamos Nobelio prizų muziejaus
bibliotekoje (Nobel Prize Museum), įsikūrusioje Stokholme. Nepaisant to, kad daugelis mokslininkų
jau prieš mane aptarė A.Nobelio biografiją ir Nobelio premijas, sąlyginai mažai yra kalbama apie
tai, kaip pasikeitė, o gal nepasikeitė Švedijos įvaizdis pasaulyje pradėjus teikti Nobelio premija. Tai
ir buvo paskata rašto darbe aptarti šią temą. Švedijos įvaizdžio pasikeitimas pasaulyje pradėjus
teikti Nobelio premijas.
Tikslas – naudojantis kitų mokslininkų sukaupta medžiaga aptarti ir išanalizuoti, kaip
pasikeitė Švedijos įvaizdis pradėjus teikti Nobelio premijas.
Uždaviniai: 1) pristatyti, kaip atsirado A.Nobelio prizai; 2) apibūdinti kaip šių prizų
atsiradimas paskatino Švedijos mokslo raidą, 3) aptarti Švedijos įvaizdžio pasikeitimą pasaulyje
prieš ir po šių premijų.
Hipotezė - kai Švedijoje buvo pradėtos teikti Nobelio premijos, patys švedai pradėjo
daugiau dėmesio skirti mokslui ir kultūrai valstybės viduje. Rašydama šį darbą bandžiau pamatyti
skirtumų tarp Švedijos vidaus ir užsienio politikos prieš ir po Nobelio premijas.
Atsižvelgiant į mano hipotezę buvo naudojami moksliniai tyrimų metodai: jau
esamų literatūros šaltinių apžvalga ir spaudos analizė norint sužinoti, kiek kartų žodis Nobelis
pasikartojo švediškoje spaudoje tam tikru laikotarpiu.
Šaltinių ir literatūros apžvalga. Kadangi 2018 metų rudens semestro metu atlikau
praktiką Nobelio prizų muziejuje, nusprendžiau, kad noriu rašyti apie šią asmenybę ir didžioji dalis
informacijos, kuria naudojausi rašydama šį darbą, buvo rasta būtent muziejaus bibliotekoje. Nors
informacijos Nobelio prizų muziejaus bibliotekoje yra sukaupta labai daug, tačiau dalies manęs
dominančių straipsnių ir tyrimų nepavyko rasti, tad teko pasinaudoti ir Stokholmo Karališkosios
bibliotekos (Kungliga biblioteket) archyvu (aptariant kaip straipsniai, susiję su A.Nobeliu, dažnai
randami Švedijos spaudoje) bei įvairių internetinių portalų informacija.
Skaitydama ir analizuodama sukauptą medžiagą supratau, kad dauguma mokslininkų,
kuriems įdomus A.Nobelis, rašydami ir analizuodami jau turimą medžiagą, daugiausia dėmesio
skiria dinamito išradėjo biografijai (Burton Feldman, Fant Kevin, Larsson Ulf), testamento rašymui
ar net nagrinėja Nobelio giminės medį, norėdama išaiškinti, ar ankstesnių kartų atstovai galėjo turėti
įtakos mokslininko pasirinkimai visą savo sukauptą turtą palikti premijoms teikti (Evanloff
Michael, Majorie Fluor, Strandh Sigvard).
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!