SVEIKATOS IR FIZINIO PARENGTUMO PRINCIPAI

Ištrauka

SVEIKATOS IR FIZINIO PARENGTUMO PRINCIPAI 

TURINYS
1.AKTYVAUS GYVENIMO BŪDO PRIVALUMAI 3
2.ILGALAIKIS IR TRUMPALAIKIS MANKŠTOS POVEIKIS KŪNO SISTEMOMS 4
2.1. Trumpalaikis ir ilgalaikis fizinio aktyvumo poveikiai 5
2.2. Kraujo susikaupimo efektas po mankštos 6
2.3. Pavėluotas raumenų skausmas 6
3.FITNESO KOMPONENTAI 7
4.Fizinio krūvio bendrieji fiziologiniai poveikiai 10
4. 1. FITT principai 10
4.2 Persitreniravimo požymiai ir simptomai 11
5. SVEIKO MAITINIMOSI NAUDA IR HIDRACIJOS SVARBA 12
5.1. Makro – maistinės medžiagos 12
5.2. Mikro – maistinės medžiagos 14
5.3. Vandens vaidmuo mityboje 17
5.4. Sveikos mitybos rekomendacijos 19
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 21

1.AKTYVAUS GYVENIMO BŪDO PRIVALUMAI
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso
nuo sveikos gyvensenos. Visuomenės sveikatos rodikliai liudija iniciatyvų sveikatingumo poreikį.
Apie sveiko gyvenimo būdo teikiamą naudą kalba gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai,
pedagogai, tad kiekvienas iš mūsų teoriškai jau žino kasdieninio fizinio aktyvumo svarbą, bet
praktiškai dažnai nesiryžtame keisti įprasto tingesnio gyvenimo būdo, pradėti daugiau judėti ir
rūpintis sveika mityba.
Gyvenimo būdo pagerinimui specialistai dažnai pabrėžia sveikos gyvensenos
rekomendacijas, įtakojančias geresnę organizmo savijautą. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti
apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų,
vitaminų ir kitų. Labai svarbu valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės
maistą. Taip pat reiktų kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, šviežių daržovių bei vaisių,
mažinti riebalų vartojimą, vengti saldaus ir sūraus maisto, reguliariai maitintis ir vartoti pakankamai
skysčių, ypač vandens. Vengti alkoholio ir nikotino.
Ne mažą reikšmę geresnei savijautai turi ir kasdienis aktyvus judėjimas. Medicinoje
plačiai žinoma taisyklė: kuo daugiau organizmo organai ir jų sistemos naudingai apkraunami, t. y.
aktyviai funkcionuoja, tuo mažiau susidėvi. Fiziškai aktyvi gyvensena yra ne tik sveikatą
stiprinantis, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis veiksnys: aktyvūs žmonės esti geresnės ir
pozityvesnės nuotaikos, labiau pasitikintys savimi. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant
kūno svorį, nes energijos perteklius virsta riebalais ir kaupiasi organizme, o fizinė veikla padeda
sueikvoti kalorijas. Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažniau serga  lėtinėmis ligomis (ypač
širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas, nepakankamas fizinis
pajėgumas neigiamai veikia ir centrinę nervų sistemą.