ŠIUOLAIKINIŲ NEJUDRIŲ ŽMONIŲ SVEIKATOS PROBLEMOS SENATVĖJE

Ištrauka

ŠIUOLAIKINIŲ NEJUDRIŲ ŽMONIŲ SVEIKATOS PROBLEMOS SENATVĖJE
Savarankiškas darbas

ĮVADAS
Gyvenimas XXI-ajame amžiuje yra labai greitas. Visi nuolat skubame, neturime laiko
reguliariai ir sveikai maitintis, sportuoti. Darbas prie kompiuterio, greitas maistas, keliavimas
automobiliu net ir trumpas distancijas lemia anksčiau atsirandančias sveikatos problemas. Mūsų
seneliai, proseneliai gyveno visai kitokiu ritmu, turėjo aiškų dienos ritmą, maitinosi savo augintais
maisto produktais, judėjo daug daugiau, nes nebuvo tiek automobilių, ūkio darbai skatindavo fizinį
aktyvumą. Jie ilgiau išlikdavo sveiki ir aktyvūs, o šiais laikais pastebima tendencija, kad visos ligos,
kurios seniau būdavo priskiriamos senatvinėms ligoms, vis dažniau užklumpa jaunus ir vidutinio
amžiaus žmones.
R. Zumeras knygoje „Pagyvenusių žmonių fizinis aktyvumas ir sveikata“ aprašė atliktą
tyrimą apie žmonių fizinį aktyvumą. 2011 metų tyrimo duomenimis (pagyvenusių asmenų grupėje),
į klausimą „Kaip jūs sportuojate?“ 60 proc. respondentų atsakė, kad visai nesportuoja, 38,8 proc.,
kad sportuoja savarankiškai, o 1,6 proc., kad sportuoja organizuotai. Į klausimą „Kaip dažnai Jūs
sportuojate (kai atliekama tikslinga sportinio pobūdžio fizinė veikla, kurios metu suintensyvėja
širdies ritmas ir padažnėja kvėpavimas)?“ 21,5 proc. atsakė, kad sportuoja 5 kartus per savaitę
(reguliariai), 14,3 proc. atsakė, kad sportuoja nuo 1 iki 4 kartų per savaitę (nelabai reguliariai), 5,3
proc. atsakė, kad sportuoja nuo 1 iki 3 kartų per mėnesį ir rečiau (kartais). Iš atlikto tyrimo galima
spręsti, kad žmonių fizinis aktyvumas yra menkas.
Anksčiau ar vėliau visi pradedame rūpintis savo sveikata ar bent pagalvojame apie ją.
Susirgus lėtine ar ūmia liga labai svarbu, kad sergantysis kuo ilgiau išliktų savarankiškas, galėtų
rūpintis savimi ir savo artimaisiais, tačiau daugelio ligų galima išvengti ar sulėtinti jų formavimąsi
nuolat rūpinantis savo sveikata ir išlaikant fizinį aktyvumą.