SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PARAMA ŠEIMOMS, GLOBOJANČIOMS

Ištrauka

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PARAMA ŠEIMOMS, GLOBOJANČIOMS DEMENCIJĄ TURINČIUS ARTIMUOSIUS

Bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Demencija ir jos poveikis asmens psichosocialinei būsenai 10
1.2. Motyvai, lemiantys apsisprendimą tapti demenciją turinčio artimojo globėju, ir patiriami iššūkiai globos procese 13
1.3. Socialinės paramos formos ir jų poveikis šeimoms, globojančioms demenciją turinčius artimuosius 21
2. TYRIMO METODOLOGIJA 26
2.1. Tyrimo dizainas 26
2.2. Tyrimo imtis 26
2.3. Tyrimo metodai 27
2.3.1. Duomenų rinkimas 27
2.3.2. Tyrimo instrumentas 27
2.3.3. Duomenų analizė 28
2.4. Tyrimo etika 28
3. TYRIMO REZULTATAI 30
3.2. Šeimų, globojančių demenciją turinčius artimuosius, iššūkiai globos procese 30
3.2. Socialinių darbuotojų paramos formos ir jų poveikis šeimoms, globojančioms demenciją turinčius artimuosius 32
DISKUSIJA 39
IŠVADOS 43
REKOMENDACIJOS 44
LITERATŪRA 45
PRIEDAI 52

ĮVADAS
Temos aktualumas. Dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės,
pasauliniu mastu pastebimas spartus visuomenės senėjimas, kuris lemia didėjantį demenciją turinčių
asmenų skaičių (Parra, Butler, McGeown, Brown Nicholls ir Robertson, 2019). Demencija yra viena
iš labiausiai paplitusių vyresnio amžiaus asmenų sveikatos sutrikimų (Stevenson-Hoare, Schalkamp,
Sandor, Hardy ir Escott-Price, 2023), o apskaičiuota, kad visame pasaulyje globėjų, prižiūrinčių
asmenis, kuriems reikalinga pagalba dėl įvairių sveikatos būklių, skaičius viršija 63 milijonus
(International Alliance of Carer Organizations, 2021). Embracing carers (2021) atliktas pasaulinis
mokslinis tyrimas atskleidė, kad dauguma iš daugiau nei 9000 tyrime dalyvavusių globėjų rūpinosi
demenciją arba Alzheimerio ligą turinčiais artimaisiais. Alzheimer’s Disease International (2018)
duomenimis, visoje Europoje apie 65 proc. demenciją turinčių asmenų gyvena namuose, o 35 proc. -
globos įstaigose. Pasauliniu mastu šis skirtumas dar labiau išryškėja: tik 16 proc. asmenų turinčių
demenciją gyvena globos įstaigose, o likusieji 84 proc. - namuose. Europoje demenciją turinčių
artimųjų globėjai kasmet skiria 17,91 mlrd. valandų priežiūrai, o pasauliniu mastu šių asmenų globai
artimieji skiria apie 82,1 mlrd. valandų per metus (Alzheimer’s Disease International, 2018). Šie
duomenys atskleidžia, kad globėjo vaidmuo reikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl daugeliui tampa
sudėtinga suderinti asmeninį gyvenimą, profesines pareigas ir socialinius ryšius (Lindeza, Rodrigues
ir Costa, 2024). Dėl šios didelės naštos, demenciją turinčių asmenų globėjai dažnai susiduria su
įvairiais fiziniais ir psichologiniais sveikatos sutrikimais, kurie tiesiogiai yra susiję su globėjo
vaidmeniu (Aledeh ir Adam, 2020). Atsižvelgiant į tai, socialinių darbuotojų parama tampa būtina,
siekiant pagerinti demenciją turinčių artimųjų globėjų vaidmens patirtį (Shubair, 2023). Šios srities
specialistai teikia įvairias socialines paslaugas, užtikrinant, kad jos atitiktų tiek demenciją turinčių
asmenų, tiek globėjų tikslus ir poreikius (Malia ir Štambuk, 2023).
Tyrimo problema. Demenciją turinčių artimųjų globėjų skaičius nuolat auga dėl spartaus
demencijos paplitimo. Todėl socialinių darbuotojų parama tampa vis aktualesnė, nes jie yra
pagrindiniai formalios pagalbos teikėjai, įtakojantys visapusišką globėjų gerovę. Demencijos
prevenciją, intervenciją ir priežiūrą plačiai išanalizavo Livingston ir kt. (2020). Demencijos priežiūrą
globos įstaigose ir šeimos įsitraukimą į įstaigos veiklas aptarė Faraday ir kt. (2021) bei Hayward ir
kt. (2022). Sultan (2023) analizavo demencijos priežiūra gerontologiniame socialiniame darbe.
Bendruomenės slaugytojo veiklos patirtys su demenciją turinčiu ir jo artimaisiais aptarė Vaikasienė
ir Gerikienė (2021). Lukošienė (2013) analizavo pagalbos išteklius demenciją turinčių artimųjų
globos proceso metu. Tačiau vis dar trūksta išsamių tyrimų analizuojančių socialinių darbuotojų
paramą ir jos veiksmingumą demenciją turinčių artimųjų globėjams....