SOCIALINIO DARBUOTOJO DIRBANČIO MOBILIOJOJE KOMANDOJE VAIDMENYS, TEIKIANT PAGALBĄ ŠEIMOMS, PATIRIANČIOMS KRIZĘ

Ištrauka

SOCIALINIO DARBUOTOJO DIRBANČIO MOBILIOJOJE KOMANDOJE VAIDMENYS, TEIKIANT PAGALBĄ ŠEIMOMS, PATIRIANČIOMS KRIZĘ

Bakalauro baigiamasis darbas 

TURINYS
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Šeimos, patiriančios krizę, samprata 10
1.2. Veiksniai, turintys įtaką krizės atsiradimui šeimose, auginančiose vaikus 14
1.3. Mobiliosios komandos funkcionavimas vaiko teisių apsaugos srityje 17
1.4. Mobiliosios komandos pagalbos teikimo svarba į krizę patekusiai šeimai 21
1.5. Socialinio darbuotojo, dirbančio mobiliojoje komandoje veiklos funkcijos sprendžiant iškilusias problemas šeimoje 24
1.6. Socialinio darbuotojo, dirbančio mobiliojoje komandoje, realizuojami vaidmenys teikiant pagalbą šeimai patiriančiai krizę 26
2. TYRIMO METODOLOGIJA 32
2.1. Tyrimo dizainas 32
2.2. Tyrimo imtis 32
2.3. Tyrimo metodai 33
2.3.1. Duomenų rinkimas 33
2.3.2. Tyrimo instrumentas 33
2.3.3. Duomenų analizė 35
2.4. Tyrimo etika 36
3. TYRIMO REZULTATAI 37
3.1. Socialinio darbuotojo mobiliojoje komandoje veikla 37
3.2. Socialinio darbuotojo vaidmenys mobiliojoje komandoje 38
3.3. Šeimos krizės požymiai, priežastys ir pagalbos poreikis 39
3.3. Mobiliosios komandos pagalbos reikšmė ir socialinio darbuotojo patiriami sunkumai 41
3.4. Socialinio darbuotojo vaidmenys ir mobiliosios komandos efektyvumas 44
IŠVADOS 48
REKOMENDACIJOS 49
LITERATŪRA 50
PRIEDAI 55

ĮVADAS
Temos aktualumas. Visuomenė labai dažnai susiduria su įvairiomis krizėmis, kurios gali
paveikti šeimas ir jų gerovę. Valstybės duomenų agentūros duomenys (2022) nurodo, kad iki 18 metų
vaikų amžiaus rizikos lygis, palyginti su praeitais metais, padidėjo 0,6 proc. ir 2022 metais sudarė
17,8 proc. Stebint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenis (2022), per metus
vaiko teisių gynėjai gavo daugiau nei 45 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, o t. y. 13
proc. daugiau nei 2021 m. Analizuojant 2022 metų duomenis, pastebima, jog dažniausiai pranešimai
buvo gauti dėl fizinio smurto – 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291,
nepriežiūros – 421. Palaipsniui kintantys skaičiai nekeičia fakto, kad socialinę riziką patiriančios
šeimos ir jose gyvenantys vaikai yra labai pažeidžiamos. Kasdieniniame gyvenime šeimos ypač
dažnai išgyvena krizines situacijas ar susiduria su veiksniais, kurie gali sukelti riziką, o tai gali
sutrikdyti normalų ir įprastą šeimos funkcionavimą. Šeimos patiriančios krizę samprata yra svarbi
tema, kuria domisi, plačiai rašo ir tiria įvairios mokslinės disciplinos ir specialistai. Tai gali apimti
nuo Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Pagrindiniai mokslininkai rašantys Lietuvoje apie šeimas,
patiriančias krizines problemas: Tamutienė (2020), kuri nagrinėja šeimas, patiriančias socialinę
riziką, o pagal jų patirtis vertina socialinio darbo paslaugas; Bartkutė (2019), tiria atvejo vadybos
metodą ir jo teikiamą pagalbą socialinę riziką patiriančioms šeimoms;
Kazlauskaitė ir Kazlauskas (2020), kurie analizuoja psichosocialinį pandemijos poveikį socialinę
riziką patiriančioms šeimoms. Šias šeimas tiria, aprašo ir užsienio psichologai: Prime, Wade ir
Browne (2020), aptarinėja didelę grėsmę vaikų ir šeimų gerovei su socialiniais sutrikimais
susijusiomis problemomis, tokiomis kaip finansinis nesaugumas, priežiūros našta ir kt. Bardauskienė
(2019) teigia, kad Lietuvoje socialinė rizika dažnai šeimos ar asmens požiūriu suvokiama kaip
atstumtumas (Bardauskienė, 2019). Šeimoms, patiriančios krizę yra būdingas nesugebėjimas
patenkinti emocinių, fizinių vaiko reikmių ar paprasčiausių socialinių įgūdžių neturėjimas. Tokios
šeimos dažniausiai neturi žinių, kaip prižiūrėti vaiką, išmokyti jį tvarkos. Iškyla sunkumai susidūrus
su problemomis, kaip jas įveikti. Krizinėse situacijose pas šias šeimas atvyksta mobilioji komanda,
kurios specialistai dirba su vaiku ir šeima, kai vaikui yra nustatomas vaiko apsaugos poreikis,
pavyzdžiui, vaiko...