Skirtingų Lietuvos gyventojų kartų pilietinio aktyvumo analizė

Ištrauka

Bakalauro darbas 
Skirtingų Lietuvos gyventojų kartų pilietinio aktyvumo analizė

Turinys
Santrauka 3
Summary 3
Įvadas 4
1. Veiksniai įtakojantys pilietiškumą bendruomenėse 6
1.1 Pokyčiai bendruomenėse 6
1.2 Socialinis kapitalas 9
1.3 Gyvenimo ciklo įtaka 12
1.4 Socioekonominiai veiksniai 13
1.5 Modernizacijos įtaka 13
1.5.1 Modernizacijos teorijos kritika 16
1.6 Kartų apibrėžimai 18
2. Pilietiškumas Lietuvoje 19
2.1 Tyrimo metodika 19
2.2 Duomenų analizė 20
2.3 Peticijos pasirašymo dinamika Lietuvoje 21
2.3.1 Peticijos pasirašymo lygiai tarp kartų ir amžiaus grupių 21
2.3.2 Periodo įtaka peticijos pasirašymui 23
2.4 Legalios demonstracijos tendencijos Lietuvoje 25
2.4.1 Amžiaus ir kartos svarba dalyvavimui legalioje demonstracijoje 25
2.4.2 Periodo įtaka dalyvavimui legalioje demonstracijoje 27
2.5 Protesto politikos dinamika Lietuvoje 28
2.5.1 Protesto politikos dinamika pagal kartas ir amžiaus grupes 29
2.5.2 Periodo įtaka protesto politikai 32
2.6 Dalyvavimo pilietinėse organizacijose dinamika Lietuvoje 33
2.6.1 Amžiaus ir kartos įtaka priklausymui organizacijoms 34
2.6.2 Periodo įtaka priklausymui organizacijoms 35
2.7 Balsavimo dinamika Lietuvoje 37
2.8 Apibendrinimas 41
Išvados 41
Bibliografija 44
Priedų sąrašas 47

Santrauka
Skirtingų Lietuvos gyventojų kartų pilietinio aktyvumo analizė
Demokratinė valstybė negali veikti be aktyvių piliečių. Tuo tarpu, demokratinėse valstybėse
yra matomi pokyčiai, jog jaunimas vis pasyviau balsuoja rinkimuose. Kita vertus, tyrimai rodo, jog
ši grupė aktyviai dalyvauja protesto politikoje. Tokios tendencijos yra priešingos vyresnių kartų
elgesiui. Matant šiuos pokyčius ir skirtumus kyla šio tyrimo tikslas – palyginti skirtingų Lietuvos
kartų pilietinį aktyvumą, taip pat vertinant amžiaus ir periodo poveikį. Bakalauriniame darbe
apžvelgiamos teorijos, aiškinančios veiksnius turinčius įtakos pilietiniam aktyvumui ir siekiama
patikrinti kaip šios teorijos tinka Lietuvos atvejui. Empirinėje dalyje, remiantis Europos vertybių
tyrimu, siekiama nustatyti skirtingų kartų pilietinį aktyvumą ir jį statistiškai tarpusavyje palyginti.
Duomenys rodo, jog yra reikšmingi skirtumai tarp Lietuvos kartų – jaunesnės kartos yra pasyvesnės
už vyresniąsias protesto politikos srityse. Gyvenimo ciklo įtaka pasitvirtina tik dalinai ir yra matoma
tik trijose vyriausiose amžiaus grupėse. Stipriausias veiksnys aiškinantis skirtumus tarp protesto
politikos sričių yra politinis to meto kontekstas. „Sąjūdžio“ veikla į protesto politiką įtraukė didžiąją
dalį visuomenės, o vėliau sekė socialinių ir ekonominių transformacijų laikas, kurį lydėjo
visapusiškas gyventojų pilietinio aktyvumo nuosmukis. Prie nuosmukio prisidėjo ir pilietiškų įpročių
neturėjimas. Lietuvos istorinis kontekstas stipriai veikė žmonių dalyvavimą pilietinėje visuomenėje.
Vakarų Europoje ir JAV mokslininkų stebimos pilietinio aktyvumo pokyčių, susijusių su kartų kaita,
tendencijos, kol kas tik dalinai pasitvirtina Lietuvoje.

Raktiniai žodžiai: pilietinis aktyvumas, Lietuva, kartos, gyvenimo ciklas, Europos vertybių tyrimas.

Įvadas
Demokratinė santvarka yra neįmanoma be aktyvių piliečių - tai yra liaudies valdžia, tad be
liaudies, nebus demokratijos. Aktyvūs piliečiai gali reikštis įvairiais būdais – dalyvavimas balsuojant
rinkimuose, peticijų pasirašymas, komunikavimas su politikais, įsitraukimas į viešąsias akcijas,
protestus, mitingus ir dar daugybė kitų būdų, įgarsinti savo nuomonę ir įsitraukti į valstybės valdymą.
Itin svarbu yra skirtingų piliečių įsitraukimas, kad būtų atstovaujama visoms valstybės gyventojų
grupėms. Tam reikia laisvės, tačiau taip pat reikia ir aktyvių piliečių, kurie išreikštų savo poziciją.
Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie jaunimo, vienos iš mūsų gyventojų grupių ir būsimų ateities
piliečių, neaktyvumą, apolitiškumą, ypač prieš ir po rinkimų, diskutuojant kas atėjo ar neatėjo
balsuoti.