LGBT BENDRUOMENĖS NARIŲ INTEGRACIJA LIETUVOS VISUOMENĖJE

Ištrauka

LGBT BENDRUOMENĖS NARIŲ INTEGRACIJA LIETUVOS VISUOMENĖJE
Referatas

Turinys
Turinys 2
Įžanga 3
Dėstymas 4
Valstybės istorijos svarba susiformavusiam visuomenės požiūriui į LGBT asmenis 4
LGBT žmonių raiškos priemonės visuomenėje 5
Patirtys 5
Knyga „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“ 5
Filmas „Nuo Lietuvos nepabėgti“ 6
Internetiniai portalai 6
Festivalis „Baltic pride“ 6
Festivalis „Kreivės“ 7
Išvados 8
Šaltiniai 9

Įžanga
LGBT – lezbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai asmenys. Kai kur prie šio
trumpinio dar yra pridedamas pliuso ženklas(+), kuris nurodo į daugybę kitų vis labiau
ryškėjančių tapatybių, kurios yra mūsų bendruomenės dalis (R. Zabarauskas 2016).
Skirtingais skaičiavimais šie žmonės Lietuvoje sudaro apie 5 procentus visų gyventojų.
LGBT+ Lietuvoje netaikoma baudžiamoji atsakomybė ir egzistuoja apsaugos nuo
diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos įstatymai, tačiau nors įstatymai ir gerbia
šių žmonių laisvę, tačiau realiai situacija yra kiek kitokia. Visuomenėje į šiuos žmones
dažnai yra žiūrima priešiskai, įtariai, nepagarbiai, o įstatymai šiems žmonėms vis dar
neleidžia sudaryti partnerystės ir įsivaikinti vaikų, kitaip tariant, kurti šeimos. Kodėl
taip yra? Kaip LGBT+ nariai su tuo susidoroja kasdieniniame gyvenime, prisitaiko
visuomenėje? Šiame darbe apžvelgsiu Lietuvos istorijos raidą nuo XX a. Padžios iki
dabartinių laikų ir šio laikotarpio įtaką susiformavusiai LGBT atstovų padėčiai. Taip pat
pagrindines LGBT narių priemones siekti visuomenės supratingumo ir lygių teisių
Lietuvoje.

Dėstymas
Valstybės istorijos svarba susiformavusiam visuomenės požiūriui
į LGBT asmenis:
Iki Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje galiojo  Rusijos
imperijos teisė. 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas už lytinius santykius tarp vyrų
numatė laisvės atėmimą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Po nepriklausomybės
paskelbimo Lietuvos Valstybės Taryba 1919  m. priėmė Rusijos Baudžiamojo statuto
pagrindu sukurtą Lietuvos Baudžiamąjį statutą. Jo 516 straipsnis už laisvanoriškus
lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą iki trijų mėnesių. Šis statutas
galiojo iki pat 1940 metų.
1940 m. Lietuvą okupavus  TSRS įsigalėjo TSRS teisė, kurioje
homoseksualūs santykiai buvo laikomi nusikaltimu. 1960  m. LTSR Baudžiamojo
kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų  –
įkalinimą iki 3 metų. Sovietiniu laikotarpiu ir susiformavo neigiamos požiūris į
homoseksualuma, galima sakyti, kad tuo metu šis dalykas „neegzistavo“, buvo
laikomas tabu.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę LTSR Baudžiamojo kodekso 122
straipsnis galiojo 3 metus, kol 1993 m. buvo pakeistas, pašalinant baudžiamąją
atsakomybę už laisvanoriškus santykiu. Tų pačių metų gruodį įkurta Lietuvos gėjų lyga (LGL).
1996 m. spalio 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu visose Lietuvos
sveikatos apsaugos sistemos įstaigose buvo pradėta naudoti Tarptautinę statistinę ligų
ir sveikatos problemų klasifikaciją, pagal kurią  seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu.
2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kuriame buvo
įtvirtinta „darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos“ ir
kitų požymių. Jo 129 straipsnyje atsirado nuostata, kad darbuotojo seksualinė
orientacija negali būti pagrindas jo atleidimui.
2006 m. „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 42 % gyventojų pritartų
tos pačios lyties asmenų partnerystėms, 12  % – santuokai, 13% – teisei įsivaikinti.
Tačiau Lietuvos gyventojai homoseksualumą vertina nepalankiai: 2011  m. RAIT
apklausos duomenimis homoseksualų partnerystės įstatymui pritartų 4 proc.
gyventojų, o 2009 m. vykdytų „Spinter“ tyrimų apklausos duomenimis 16  % pritarė
Vilniaus homoseksualų eitynėms , 81,5 % apklaustųjų homoseksualumą
laikė iškrypimu, liga ar ištvirkimu. Tad nors įstatymai ir tapo palankesti lygioms gėjų
teisėms, tačiau visuomenės požiūris, keičiasi ganėtinai sunkiai.
Vis dėlto pirmosios Lietuvoje homoseksualų ir jų palaikytojų eitynės įvyko
2010 m. gegužės 9 d., tuometinei Vilniaus savivaldybei, vadovaujamai mero  Viliaus
Navicko, išdavus leidimą jį surengti. Eitynėse žygiavo 350 dalyvių, juos saugojo 800
policijos pareigūnų. Eitynėms suteikta vieta – Upės gatvė.
Antrosios eitynės „Už lygybę“ įvyko 2013  m. liepos 28 d., pirmąkart
leidimas rengti eitynes išduotas Vilniaus centrine gatve  – Gedimino prospektas.
Eitynėse, kurias organizavo Lietuvos gėjų lyga (LGL), žygiavo apie 800 dalyvių. Prie
eitynių prisijungė JAV alternatyvaus roko grupė Betty, įvairios LGBT ir nevyriausybinės
LGBT remiančios organizacijos...