LIETUVOS JAUNIMO PASITENKINIMAS GYVENIMO LYGIU

Ištrauka

LIETUVOS JAUNIMO PASITENKINIMAS GYVENIMO LYGIU
Tiriamojo darbo organizavimo projektinis darbas

TURINYS
ĮVADAS 2
1. PROJEKTINIAME DARBE NAUDOJAMI TYRIMO METODAI 4
1.1 Išskiriami du pagrindiniai tyrimo analizės metodo atvejai: kiekybinis ir kokybinis 4
1.2 Anketavimo tyrimo metodas 5
2. LIETUVOS JAUNIMO PASITENKINIMO GYVENIMO LYGIU ANKETAVIMO
REZULTATŲ ANALIZĖ 6
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14

ĮVADAS
Andriaus Gintalo moksliniame darbe Metodologijos ir metodo samprata tyrimo
metodologija apibrėžiama kaip mokslas apie veiklos organizavimą. Tokia definicija išskiria ir
metodologijos dalyką – veiklos organizavimą. Taip suprantant metodologiją būtina išsiaiškinti
sąvokos „organizavimas“ turinį. „Organizavimas“ suprantamas kaip:
1) vidinė tvarka, darnumo sąveika tarp daugiau ar mažiau diferencijuotų ir autonominių visumos
struktūros dalių;
2) visuma procesų ar veiksmų, suponuojančių ryšių tarp visumos dalių sudarymą ir tobulinimą;
3) žmonių, kartu dirbančių prie kokios nors programos ar tikslo ir veikiančių pagal tam tikras
taisykles ir procedūras, susivienijimas.
Sąvoka „veikimas“ – tikslingas žmogaus aktyvumas. Vadinasi, organizuoti veiklą reiškia
sureguliuoti ją į vientisą sistemą su tiksliai apibrėžtomis charakteristikomis, logine struktūra ir jos
įgyvendinimo procesu (laikina struktūra). Būtina pažymėti, kad tik produktyvi veikla, nukreipta į
objektyviai ar subjektyviai naujo rezultato gavimą, reikalauja organizacijos, metodų sistemos
taikymo. Taip apibūdintą metodologiją galima aptarinėti labai palčiai. Taigi, bet kurį mokslinį
tyrimą būtina metodologiškai pagrįsti, t. y. tinkamai suformuluoti temą, aptarti tyrimo koncepciją,
hipotezę, tyrimo metodus ir t. t. Šiuo atveju tai suprantama kaip metodologija.
Tačiau pasak Kardelio tyrimo metodologiją galima apibrėžti kaip teoriją, kuri nagrinėja
mokslinio pažinimo procesą (bendroji metodologija) ir jo principus (bendramokslinė metodologija)
bei mokslinio tyrimo metodus, techniką (mokslo krypties metodologija) Metodologija, kaip žinių
sistema, gali būti aprašomoji (deskriptyvinė), aprašanti, kaip funkcionuoja mokslinio pažinimo
procesas, bei atskleidžianti jo struktūra, ir normatyvinė (preskriptyvinė), formuojanti paties
mokslinio pažinimo proceso reikalavimus ir atsakanti į klausimą koks turi būti mokslinis pažinimas.
Remiantis Vaidos Servetkienės disertacija galima teigti, kad gyvenimo lygis tai žmogaus
veiklos sąlygų visuma vartojimo srityje, kurią nusako žmonių poreikių išsivystymo laipsnis ir jų
patenkinimo būdas. Šios visumos pagrindas – įvairios žmogaus reikmės, kurios formuojasi ir yra
realizuojamos vartojimo srityje. Čia svarbus ne tik tų poreikių patenkinimo laipsnis, bet ir būdas.
Galima teigti, kad gyvenimo lygis – tai materialinių gėrybių ir paslaugų visuma, kuriomis
disponuoja atskiras žmogus, šeima ar socialinė grupė. Gyvenimo lygis auga tuomet, kai šalies
gyventojai pasitiki valdžios institucijomis, aktyviai dalyvauja rinkimuose, politinėje, visuomeninėje,
savanoriškoje veikloje, pasitiki kaimynais ir turi draugų ir visas socialines garantijas.
Tyrimo problema: Jaunimo nepasitenkinimas gyvenimo lygiu Lietuvoje.

Tyrimo objektas: Besimokantis jaunimas iki 27 metų.
Tyrimo hipotezė: Jaunimo netenkina gyvenimo lygis Lietuvoje
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Lietuvos jaunimo gyvenimo lygio svarbiausius veiksnius, surasti tiek
teigiamų tiek neigiamų aspektų.
Tyrimo uždaviniai:
1. Panaudojus anketavimo tyrimo metodą išsiaiškinti, kurie veiksniai turi didžiausios įtakos
Lietuvos jaunimo gyvenimo lygiui.
2. Išsiaiškinti Lietuvos jaunimo norus ir lūkesčius