ŠIAULIŲ MIESTO GYVENTOJŲ ŽINIOS APIE SVEIKĄ GYVENSENĄ

Ištrauka

ŠIAULIŲ MIESTO GYVENTOJŲ ŽINIOS APIE SVEIKĄ GYVENSENĄ
SAVARANKIŠKAS DARBAS

Turinys
ĮVADAS 3
1.SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATA IR JĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 5
1.1.Sveikos gyvensenos samprata 5
1.2. Sveiką gyvenseną lemiantys veiksniai 8
2.SVEIKOS GYVENSENOS KOMPONENTAI: MITYBOS ĮPROČIAI, FIZINIS AKTYVUMAS, ŽALINGI ĮPROČIŲ ATSISAKYMAS, MIEGO REŽIMAS, STRESO PAŠALINIMAS BEI ŠIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS BENDRAI SVEIKATOS BŪKLEI 10
2.1. Mitybos įpročiai 10
2.2. Fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas 12
2.3. Miego režimas ir streso pašalinimas 19
3. TYRIMO METODIKA, ORGANIZAVIMAS IR REZULTATŲ ANALIZĖ 22
3.1.Tyrimo metodika ir organizavimas 22
IŠVADOS 25
MOKSLO INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 26
PRIEDAI 27

ĮVADAS
Problemos aktualumas. Visais laikais, o ypač pastaruoju metu, sveikatingumo
terminas bene vienas labiausiai paplitusių diskutuojant apie sveikatą. Kiekvienas žmogus turi savitą
požiūrį į sveikatą, kuris ir lemia, kaip ja rūpinamasi. Tas rūpinimasis priklauso nuo daugybės
veiksnių – nuo charakterio savybių ir auklėjimo, nuo finansinės iki šeimyninės padėties
(Jankauskas, 2015). PSO duomenimis, žmogaus sveikata 40–60 proc. priklauso nuo gyvensenos,
30–40 proc. – nuo aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8–10 proc. – nuo sveikatos
apsaugos. Kiekvienas žmogus gimimo metu įgyja tam tikrą sveikatos potencialą, kurį jis turi
stiprinti visą gyvenimą arba gali jį ir susilpninti (Laurinskaitė ir kt., 2013).
Kiekvienas žmogus, vertindamas savo gyvenimo kokybę, pirmiausia pabrėžia savo
sveikatos būklę. Tačiau sveikata yra ir visuomeninė vertybė. Kuo sveikesnė visuomenė, tuo
turtingesnė valstybė. Tačiau šiuo metu pastebima itin prasta žmonių sveikatos būklė, kuriai įtakos
turi lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimas ir šių ligų atsiradimą nulėmė nesveika gyvensena, kurią
sudaro: rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas.
(Vaitkevičius, 2012). Ši tendencija ryškiausiai pastebima tarp jaunuolių. Jaunuoliai mažai domisi
savo sveikata, nes jiems atrodo, kad visą gyvenimą bus sveiki ir gyvens amžinai (Vaištarienė,
2012). Bet, deja, taip tikrai nebus, nes jeigu nepuoselėsime savo sveikatą tai ji mums po kiek laiko
atkeršys dvigubai. Kitame mokslo informacijos šaltinyje teigiama, jog moksleiviai nesugeba
prisitraukti prie skersinio nė vieno karto, o į universitetus ateina fiziškai silpnai išsivystęs jaunimas,
dažnai turintis darbingumą mažinančių sveikatos sutrikimų (Dadelo, 2015).
Norint pakeisti nesveiką gyvenseną reikia lipti laiptukais palengva link sveikos
gyvensenos. Kaip Pauliukevičius (2015) teigia, užtenka tik vieno žingsnio į priekį ir nustebsite, kaip
toli būsite po mėnesio. Keisti gyvenimo būdą reikia nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, kiekvieną rytą
pavalgyti sveikus pusryčius, per dieną valgyti ne du tris kartus, o penkis, gerai išsimiegoti, bent
valandą pasportuoti ir svarbiausia – vyti šalin negatyvias mintis (Juškevičienė, 2015). Tačiau, yra ir
kiti būdai kaip reikėtų keisti sveiką gyvenseną, kuriuos pateikia Holford‘as (2013). Šis autorius
išskiria 6 žingsnius sveikatingumo link ir juos sudaro: ypatingas energijos šaltinis (cukraus
atsisakymas), virškinimo suderinimas (virškinimo sistemos išvalymas ir suderinimas), tinkama
hormonų pusiausvyra (išlaikomas hormonų balansas), išsivalymas nuo toksinų (detoksikacija),
imuninių galių stiprinimas (imuniteto stiprinimas), pagerinti savo sveikatą ir nuotaiką (išmokstama
sveikai gaminti ir valgyti).