BIRŠTONO MIESTO GYVENTOJŲ JODO VARTOJIMO PREVENCIJOS PROGRAMA

Ištrauka

BIRŠTONO MIESTO GYVENTOJŲ JODO VARTOJIMO PREVENCIJOS PROGRAMA

1. PROBLEMA / SITUACIJOS ANALIZĖ
1.1. Jodas ir mityba
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 μg
(mikrogramų) jodo. Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai – net 94 proc.
reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės
kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu, įkvepiamas oras iki 2 proc.). Į maisto produktus jodas
patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, jo nebus ir tokiame dirvožemyje
išaugintuose maisto produktuose. Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo
galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus (1 lentelė). Pagrindinė
jodo nepakankamumo žmogaus organizme priežastis - jodo stoka vartojamuose maisto produktuose.
1.1. Jodo kiekis maisto produktuose
Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme –
kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Daugiau nei 100 pasaulio šalių
vyriausybių labai sėkmingai įgyvendina jodo trūkumo maiste likvidavimo programas, teisės aktais
įteisindamos tarptautinės praktikos patvirtintas priemones: visapusišką joduotosios
druskos vartojimo skatinimą, joduotų pašarų gyvuliams gamybą, papildytų jodu maisto produktų
gamybą. Atsižvelgiant į tai ir saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl jodo
trūkumo Lietuvos geografinėje teritorijoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005
m. patvirtino Lietuvos higienos normą HN 15:2005 „Maisto higiena“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023;
2010, Nr. 142-7310), kurioje nurodyta, kad ,,Saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti
dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos
parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse
vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20–40 μg/kg jodo. Asmens sveikatos priežiūros
įstaigose atskirų ligonių dietinio maisto gamybai pagal gydytojo nurodymą gali būti vartojama
nejoduota valgomoji druska“. Taigi, Lietuvos gyventojai daugiausia vartoja tik joduotąją valgomąją druską.