Antibiotikų vartojimo paplitimas bei valdymas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse

Ištrauka

Antibiotikų vartojimo paplitimas bei valdymas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
1. SANTRUMPOS 4
2. SANTRAUKA 5
3. SUMMARY 7
4. ĮVADAS 9
5. LITERATŪROS APŽVALGA 11
5.1. Antibiotikai ir jų veikimas 11
5.2. Antibiotikų klasifikacija 12
5.3. Antimikrobinis atsparumas 13
5.4. Racionalaus antibiotikų vartojimo principai 15
5.5. Antibiotikų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo stebėsena Lietuvoje 17
5.6. Antibiotikų vartojimas 18
5.6.1. Antibiotikų vartojimas Europoje 18
5.6.2. Antibiotikų vartojimas Lietuvoje 19
5.6.3. Antibiotikų vartojimas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse 20
5.7. Antibiotikų vartojimo valdymas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse 21
6. TYRIMO METODIKA 24
6.1. Mokslinės literatūros analizė 24
6.2. Duomenų rinkimas ir tvarkymas 24
6.2.1. Aprašomasis tyrimas 24
6.2.2. Vienmomentis skerspjūvio tyrimas 26
6.3. Duomenų analizė 27
7. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 29
7.1. Tiriamosios grupės aprašymas 29
7.1.1. Antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo duomenis pateikusios palaikomojo 
gydymo ir slaugos ligoninės 29
7.1.2. Duomenis apie ligoninėje suvartotus antibiotikus Lietuvos atvirųjų duomenų portale 
pateikusios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės 29
7.1.3. Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrime dalyvavusios palaikomojo gydymo ir 
slaugos ligoninės 30
7.1.4. Apklausoje dalyvavusios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės 31
7.2. Antibiotikų suvartojimas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse 32
7.2.1. Bendras antibiotikų suvartojimas 2018–2023 m 32
7.2.2. Suvartojamų antibiotikų struktūra 34
7.2.3. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių pacientams skirtų antibiotikų pasiskirstymas
pagal antimikrobinių vaistų grupės 36
7.2.4. Dažniausiai vartojami antibiotikai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse 37
7.3. Antibiotikų vartojimas hospitalinėms infekcijoms gydyti 42
7.3.1. Hospitalinių infekcijų paplitimas 42
7.3.2. Antibiotikų skyrimas dažniausiai nustatomoms hospitalinėms infekcijoms gydyti 45
7.3.3. Mikrobiologiniai tyrimai 52
7.4. Antimikrobinio atsparumo valdymo priemonės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse
53
7.4.1. Antimikrobinių vaistų vartojimo priežiūra 53
7.4.2. Antimikrobinių vaistų vartojimo stebėsena 56
7.4.3. Antimikrobinio atsparumo tyrimai 57
7.4.4. Racionalaus antimikrobinių vaistų skyrimo mokymai 58
8. IŠVADOS 60
9. PASIŪLYMAI 61
10. LITERATŪROS SĄRAŠAS 62
PRIEDAS 67

4.ĮVADAS
Antibiotikų atradimas pakeitė mūsų pasaulį. Iki XX a. pagrindinės mirties
priežastys buvo infekcinės ligos, o vidutinė gyvenimo trukmė – 47 metai. Penicilino atradimas,
platus jo panaudojimas ir tolesnė naujų antibiotikų gamyba pradėjo naują antibiotikų vartojimo
erą, kuri sukėlė revoliuciją gydant infekcines ligas ir vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę
pailgino 23 metais. Pagrindine sveikatos problema iš užkrečiamųjų ligų tapo neužkrečiamosios
ligos (širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos ir t. t.), o bakterinės infekcijos tapo daug mažesne
grėsme visuomenės sveikatai, nes antibiotikai tapo patikimu įrankiu su jomis kovoti. Be
antibiotikų būtų sunku įsivaizduoti šiuolaikinę mediciną ir dabartinį gyvenimą [1, 2].
Tačiau šiuo metu išgyvename antimikrobinio atsparumo (toliau – ir AMR) krizę,
kuri atsiranda dėl didėjančio bakterijų atsparumo antibiotikams ir iššūkių kuriant naujus
antibakterinius vaistus. Naujo antibiotiko nepavyko sukurti per daugiau nei 30 metų, o
antimikrobinio atsparumo problema tik didėja [3]. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO)
antimikrobinį atsparumą išskiria kaip vieną iš didžiausių sveikatos problemų ir sieja net su 4,95
mln. mirčių kasmet. Dėl šios priežasties visos pasaulio šalys turėtų dėti pastangas siekdamos
sumažinti antimikrobinį atsparumą [4].
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės yra laikomos vienu iš pagrindinių
antimikrobinio atsparumo šaltinių, dėl ypač dažno antibiotikų vartojimo ir nepakankamo
anibakterinių vaistų vartojimo valdymo [5]. Nustatyta, kad palaikomojo gydymo ir slaugos
ligoninių pacientai susiduria su didesne infekcijų rizika, dėl to suvartoja daugiau antibiotikų,
negu kitų sveikatos priežiūros įstaigų pacientai. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės neturi
numatytos antimikrobinių vaistų skyrimo tvarkos, neatlieka mikrobiologinių tyrimų, dėl to yra
linkusios skirti plataus spektro antibiotikus. Dažnai antibiotikai skiriami be tiksliai nustatytos
priežasties ir visai nereikalingai. Dėl to palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės turėtų
įgyvendinti antibiotikų valdymo programas ir reguliuoti skiriamus antibiotikus, taip...