Lengvųjų automobilių parko atnaujinimo ekologiniai aspektai Lietuvoje

Ištrauka

Lengvųjų automobilių parko atnaujinimo ekologiniai aspektai Lietuvoje

ĮVADAS
Šiandien, sparčiai besivystančiame ir kasdien tobulėjančiame pasaulyje vis daugiau dėmesio
skiriama aplinkos apsaugai. Socialinis ir ekonominis vystymasis, mokslo pažanga, pramonės augimas,
ūkio plėtra turi būti orientuoti į aplinkos būklės gerinimą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės
išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą. Atsižvelgdama į tai Europos Sąjunga skiria didelį
dėmesį aplinkos apsaugos reglamentavimui, itin svarbi sritis – kelių transportas, kuris yra vienas
didžiausių oro teršėjų ES. Ši priežastis skatina plėsti naujų, ekologiškų (biodegalais ar suspaustu oru
varomų, hibridinių, elektrinių) automobilių rinką. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija yra
pirmaujančios valstybės naujų ir ekologiškų automobilių pardavimo sektoriuose. ES lengvųjų
automobilių parko vidutinis amžius yra 8,5 metų. Valstybėse, kuriose vidutinės gyventojų pajamos yra
mažesnės lyginant su kitomis ES šalimis (tarp jų ir Lietuvoje), nėra sukurta efektyviai veikianti teisinė
sistema, kuri skatintų šalies gyventojus įsigyti naujesnius, mažiau teršalų į aplinką išmetančius arba
ekologiškus automobilus. Šiuo metu Lietuvoje lengvųjų automobilių parko vidutinis amžius yra vienas
seniausių ES, iš čia kyla šio rašto darbo problema - nepakankama lengvųjų automobilių parko
atnaujinimo Lietuvoje sparta. Svarbiausias klausimas – aplinkos poveikis žmogaus sveikatai.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti mokslinę literatūrą lengvųjų automobilių ekologinės problemos kontekste;
2.Apžvelgti perspektyvias lengvųjų automobilių parko atnaujinimo kryptis;
3.Pateikti išvadas ir pasiūlymus, skirtus paspartinti Lietuvos lengvųjų automobilių parko
aplinkosauginiu požiūriu atsinaujinimą.

1. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO EKOLOGINĖS PROBLEMOS
„Sparčiai didėjanti pasaulio ekonominės plėtros neigiama intervencija į aplinką tapo viena iš
svarbiausių daugelio šalių problemų, o poreikis apsaugoti aplinką – visos žmonijos iššūkiu (Meškys, 2008)“.
Linas Meškys analizuodamas aplinkosauginės informacijos ir aplinkos priemonių reikšmę
siekiant darnaus vystymosi tikslų, nurodo, kad tarptautinė pasaulio bendruomenė, siekdama prisidėti
prie aplinkosaugos problemų sprendimo, prieš keletą dešimtmečių atrado universalų būdą – darnų
vystymąsi, kuris efektyviai padeda siekti aplinkosauginių tikslų. Šis būdas tapo ilgalaike daugelio
valstybių vystymosi ideologija. L. Meškys teigia, kad viena iš pagrindinių priemonių siekiant darnaus
vystymosi tikslų įgyvendinimo – valstybės prievartos mechanizmai ir teisinės atsakomybės institutas.
Vis dėlto teisinis ūkinės veiklos santykio su aplinka reguliavimas neturi būti orientuotas tik į valstybės
prievartos mechanizmo taikymą. Potencialiai veiksmingomis prevencinėmis aplinkosaugos
priemonėmis, galinčių daryti įtaką darnaus vystymosi tikslų pasiekimui, galima laikyti aplinkosauginės
informacijos ir aplinkosaugos teisės pažeidimų viešo skelbimo mechanizmus, kurių įgyvendinimas
skatintų visuomeninių santykių dalyvius ne dėl valstybės prievartos baimės, o savanoriškai paklusti
nustatytoms aplinkosaugos teisės normoms. Šių mechanizmų įgyvendinimas bei prevencinis jų pobūdis
ir paskirtis prisidėtų prie trijų lygiaverčių visuomenės tikslų (aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio)
pasiekimo, t.y. prie darnaus vystymosi ideologijos įgyvendinimo.