KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO ĮVERTINIMAS EKOLOGINIU ASPEKTU

Ištrauka

KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO ĮVERTINIMAS EKOLOGINIU ASPEKTU
EKOSISTEMŲ IR BENDRIJŲ EKOLOGIJOS SAVARANKIŠKAS DARBAS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. Kauno marių regioninio parko svarbiausios ekosistemos………………………………………..4
1.1. Kauno marių regioninis parkas (sausumos ekosistema) ……………… ……….……………4
1.1.1 Biotopas…………………………………………………………………….………….…4
1.1.2. Biocenozė………………………………………………………………………….……..9
1.2. Kauno Marios (vandens ekossitema) …………………….…………………………..…… 11
1.2.1. Biotopas…………………………………………… ……………………..………… 11
1.2.2. Biocenozė…………………………………………………………………… ……… 13
2. Ekologinės problemos ir aplinkosauga aprašomose sausumos ir vandens ekosistemose…… 15
3. Saugomos buveinės ir rūšys (Natura 2000)…………………………………………………….17
3.1. Tufai Kauno marių pakrantėse ties Vaišvyda ………………………………… ……….…..17
3.1.1. Biotopas…………………………………………………………………………………17
3.1.2. Biocenozė………………………………………………………………………………..19
3.2. Arklaviškių botaninis draustinys…………………………………………………………..….20
3.2.1. Biotopas…………………… …………………………………………………………20
3.2.2. Biocenozė……………………………………………………………………………….21
APIBENDRINIMAS……..……………………………………………………………………..… 22

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………24


ĮVADAS
Ekologai yra įrodę, kad konkuruojanti įvairovė gamtoje didina ekosistemą, atsparumą
besikeičiančioms aplinkos sąlygoms. Bet daugelis žmoniu net nežino kas per daiktas yra ekologija.
Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis.
1935 metais Arthur Tansley, britų ekologas, sukūrė terminą ekosistema - interaktyvi sistema tarp
biocenozės (gyvųjų organizmų grupės) ir jų biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo
ekosistemų mokslu. Tarptautinių žodžių žodynas nurodo, kad ekologija mokslas, tiriantis organizmų
ir jų bendrijų santykius su aplinka.
Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje ir yra
susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių. Ekologijos tyrimo
kryptys yra rūšių populiacijų dinamika – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir
šiek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos nykstančios rūšys, plėšrūno-aukos santykiai, buveinių
(gyvenamosios erdvės) vientisumas, taršos poveikis populiacijoms, įskaitant žemėtvarkos projektų
vystymo galimo poveikio rūšims analizes. Ekologijos taikymo sritys yra gamtos (aplinkos) apsauga,
žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.
Darbo problema. Regioninis parkas yra įsikūręs vidurio Lietuvoje, šalia Kauno miesto. Kauno
marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24
d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas,
užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių
gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su
miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. 1997 m.
įkurta Kauno marių regioninio parko direkcija.
Kauno marių regioninio parko sausumos ir vandens ekosistemas vienaip ar kitaip veikia eilė
antropogeninių faktorių. Žmogus savo poreikiams tenkinti naudoja gamtos išteklius, tarp jų ir žemės
gelmes. Visuomenės materialinės gerovės vystymosi tempus lemia ir nacionalinių gamtinių resursų
kiekiai bei jų kokybinė sudėtis. Ūkinės veiklos vystymasis neišvengiamai susijęs su vietinių
naudingųjų iškasenų eksploatacija. Regioniniame parke esantys du smėlio ir žvyro telkiniai yra
sietini su aliuvinėmis nuogulomis. Žąsmos ir Rumšiškių telkiniai yra marių dugne, kurių
eksploatacijos sąlygos gamtosauginiu požiūriu yra nepalankios. Telkinių eksploatacija gali
suaktyvinti geologinius procesus, vykstančius upės vagoje ir gali turėti neigiamos įtakos Kauno HE
stabilumui.
Darbo tikslas. Ekologiniu aspektu įvertinti Kauno marių regioninio parko sausumos ir vandens ekosistemas
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti Kauno marių regioninio parko (sausumos ekosistema) biotopą ir biocenozę;
2. Išnagrinėti Kauno marių (vandens ekosistema) biotopą ir biocenozę;
3. Nustatyti ekologinės problemas ir aplinkosaugą aprašomose ekosistemose;
4. Išanalizuoti pasirinktų ekosistemų saugomas buveines ir rūšis (Natura 2000).
Darbo metu taikyti metodai. Mokslinės literatūros ir periodinių leidinių analizė; internetinės informacijos šaltinių analizė.
1. Kauno marių regioninio parko svarbiausios ekosistemos
1.1. Kauno marių regioninis parkas (sausumos ekosistema)
1.1.1 Biotopas
Geografinė informacija. Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų
teritorijų. Kauno marių regioninio parko plotas – 9869 ha. Kauno marių vanduo virš jūros lygio
pakilęs 44 metrus, o aukščiausia parko vieta Pastrėvio miške – 93 m virš jūros lygio. Plačiausioje
vietoje marios siekia 3,3 km, o siauriausioje – 0,3 km. Giliausia Kauno marių vieta siekia 22 metrus,
o bendras pakrančių ilgis (iki Balbieriškio) –...