Gyvulininkystės poveikis aplinkai

Ištrauka

Gyvulininkystės poveikis aplinkai

Įvadas
Gyvulininkystės poveikio aplinkai tema itin aktuali šiandieniniame pasaulyje. Tai rodo padidėjęs
vėžinių ir kitokio pobūdžio susirgimų skaičius, didelis vandens telkinių užterštumas, padidėjęs oro
užterštumas, intensyvi klimato kaita bei dirvos ir vandens ekosistemų degradacijos.
Darbo tikslas: išanalizuoti gyvulininkystės poveikį aplinkai.
Darbo uždaviniai:
Apibendrinti „gyvulininkystės“ sąvoką;
Apibendrinti gyvulininkystės poveikį vandeniui ir dirvai;
Apibendrinti gyvulininkystės poveikį klimato kaitai ir oro taršą;
Apibendrinti gyvulininkystės poveikį žmogui.

Literatūros apžvalga ir analizė
Kas yra gyvulininkystė?
Gyvulininkystė tai žemės ūkio šaka, kuri apima naminių gyvulių, paukščių gėrybių, kailinių
žvėrelių, bičių, žuvų auginimą ir naudojimą. Teikia maisto produktus (mėsą, pieną, riebalus,
kiaušinius), žaliavas (vilną, kailius, odą, šerius, kaulus, kraują), darbo jėgą, pramogas ir organines
trąšas. Iš gyvulininkystės produktų ir atliekų gaminami pašarai (kraujamilčiai, kaulamilčiai, mėsos
ir kaulų miltai, separuotas pienas, vaistiniai preparatai (gydomieji serumai, hormonų preparatai).
Gyvulininkystės vystymasis ir jos produktyvumas glaudžiai susijęs su augalininkyste bei žemės
naudojimo intensyvumu.
Poveikis vandeniui, dirvai
Visos gėrybės, kurios yra gaunamos gyvulininkystės dėka ir kurias mes vartojame, ko gero,
kasdieną, turi savo kainą. Ta kaina nėra išreikšta tik skaičiais, yra ir kita kaina, kurios mes,
vartotojai, tiesiogiai nematome arba nenorime matyti, nes mums yra patogu taip gyventi.
Gyvulininkystes vystymasis daro labai didelį poveikį aplinkai.Visų pirma, intensyvios
gyvulininkystės ūkiuose sutelkiama neįprastai dideli skaičiai gyvulių vienoje vietoje, kas lemia
mėšlo/srutų koncentraciją. Kuo ji didenė, tuo didesnis ir aplinkos užterštumas. Užsiteršia oras, dirva
ir vanduo. Neretai srutos yra netinkamai laikomos arba išlaistomos, taip paveikdamos ekosistemas,
ypač vandens, nes kartu su srutomis į aplinką patenka ne tik maisto medžiagos (N, P), kurių dideli
kiekiai lemia vandens telkinių eutrofikaciją, bet ir dideli kiekiai antibiotikų, hormonų, pašarų
gamyboje naudojamų sunkiųjų metalų.