Eismo saugumas ir transporto poveikis aplinkai

Ištrauka

TURINYS
Įvadas 3
1. Eismo saugumo problemos 4
2. Transporto poveikis aplinkai 6
2.1. Tarša 6
2.2. Triukšmas mieste 7
Išvados 8
Literatūra 9

ĮVADAS
Eismo saugumas jau seniai laikomas rimta tarptautinio masto problema. Pasaulyje šiuo
metu yra apie 500 mln. automobilių, o autoavarijose kasmet žūva daugiau kaip 200 000 žmonių.
Nuo automobilio atsiradimo iki šiol žuvo apie 5 mln. žemės rutulio gyventojų.
Maždaug keturiems tūkstančiams automobilių per metus tenka 1 žuvęs žmogus. Tikslų
žuvusiųjų skaičių nustatyti sunku, nes autoavarijų metu daug žmonių suluošinama, ir dalis jų
miršta po tam tikro laiko. Pasaulio šalyse autoavarijose žuvusių ir sužeistų skaičiaus santykis yra
nuo 1:20 iki 1:70. Tačiau keleivių ir pramonės, žemės ūkio, statybinių krovinių vežimams
automobilis tapo neišvengiamai būtinas.
Avarijos miestuose priklauso nuo:
a) šalies, miesto dydžio, gyventojų skaičiaus,
b) automobilių skaičiaus, kelių ir gatvių ilgio, jų kokybės,
c) nuvažiuotų kilometrų (automobilių kilometrų skaičiaus).

1. EISMO SAUGUMO PROBLEMOS
Nuodugniau nagrinėjant eismo avarijų priežastis, į akis krinta savotiška avarijų
geometrija. Jeigu avarijas žymėsime taškais žemėlapyje, tai tų taškų daugiausia būna miestuose, jei
miesto plane – tam tikrose vietose. Lyginamoji avarijų statistika rodo, kad tam tikrą avarijų
koncentraciją galima paaiškinti eismo intensyvumo nevienodumais: kur daugiau važinėjama, ten
daugiau ir avarijų. Tačiau panagrinėję avarijų išsidėstymą miesto plane ir net panaudoję
santykinius rodiklius, ne viską galime paaiškinti. Matome, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių tam
tikruose taškuose, dažniausiai sankryžose, avariju buna gerokai daugiau. Vadinasi, be priežasties,
kuri nurodoma avarijos registracijos dokumentuose, egzistuoja ir kitos priežastys, kurias sąlygiškai
galime pavadinti statistinėmis. Dažniausiai tai miesto planavimo, gatvių projektavimo, įvairių
objektų išdėstymo trūkumai.
1 pav.: Miesto avaringumo žemėlapis.
Šiuolaikiniai miestai atspindi daugelio amžių miestų statytojų patyrimą. Kai kuriose
senamiesčių dalyse yra išlikusių tam tikrų senujų miestų ypatybių. Pirmieji seniausi miestai ir
gyvenvietės buvo nedideli, dažniausiai stichiškai išsidėstę prie buvusių kelių ir takų. Vidaus
komunikacijų tinklas buvo netaisyklingas, tačiau logiškai pagrįstas ir funkciniu požiūriu teisingas.
Augant miestų reikšmei, antikiniame pasaulyje miestai buvo planuojami taisyklingos plano
formos. Klasikiniame romėnų mieste buvo taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, kuriame buvo
lengva orientuotis, patogu susisiekti. Renesanso epochos idealių miestų planai buvo apskritimo
formos. Dauguma viduramžių miestų buvo radialinės, o vėliau radialinės–žiedinės struktūros, nes
augo koncentriškais apskritimais pagal įvažiavimo kelius. Dauguma senovės miestų viduramžiais
buvo aptveriami gynybinėmis sienomis. Radialine ir radialine–žiedine gatvių tinklo struktūra
tenkino tuometinius transporto reikalavimus. Išaugus miestams, radialine struktūra, labai
koncentruojanti srautus miesto centre, pasidarė nepatogi. Todel šiuo metu radialinės struktūros
miestai papildomi žiedais, kurie leidžia "nukrauti" centrinę dalį, palengvinti eismą. Radialinės ir
radialinės–žiedinės struktūros trūkumai įvertinti gana seniai. Dar Liudviko XIV įsakymu šalia dėl
tankaus kreivų radialinių gatvelių tinklo dūstančio Paryžiaus buvo suplanuotas erdvus Versalis.
Taisyklingas ir patogus tiems laikams gatvių tinklas buvo kai kuriuose naujuose Šiaurės Amerikos
miestuose. Daugelį tuometinės Rusijos imperijos miestų labai paveikė Peterburgo pavyzdys.
Paveikė jis ir mūsų Respublikos miestus - Kauną, Vilnių. Tada buvo suprojektuoti nauji miestų
centrai. Plačių taisyklingų gatvių tinklas tam tikrą laiką padėjo spręsti transporto problemas.