Žmogaus santykis su tėvyne kinta nuolatos, tačiau geriausiai jį atspindi požiūris
kritinėse situacijose. Vyraujančios politinės ideologijos, ekonominė situacija ar kiti, kasdienybei
įtaką darantys veiksniai, gali pakeisti mūsų santykį su tėvyne. Galime ja nusivilti, arba priešingai,
galime netikėtai pradėti ja be galo džiaugtis. Kadangi santykis su tėvyne geriausiai perteikiamas
mūsų emocinėje būsenoje, aiškiausi santykių su tėvyne „pėdsakai“ atsispindi mene: literatūroje,
kine, muzikoje. Lietuvos literatūroje, požiūris į Lietuvą, kaip tėvynę geriausiai atsispindi XXa.
Vidurio rašytojų kūryboje, kurie kūrė tuo metu, kada Lietuvą okupavo bolševikinė Sovietų Sąjunga.
Tad šioje kalboje pasistengsime panagrinėti – koks gi santykis tarp žmogaus ir tėvynės – Lietuvos,
vyrauja būtent XXa. vidurio Lietuvos literatūroje ir kaip jis keičiasi autoriui iš jos išvykus.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!