Vandens ūkio verslo aplinka ir įmonių veiklos rizikos vertinimas

Ištrauka

VANDENS ŪKIO VERSLO APLINKA IR ĮMONIŲ VEIKLOS RIZIKOS VERTINIMAS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. LITERATŪROS ANALIZĖ 4
1.1 VANDENS ŪKIO ĮMONĖS 4
1.2 VANDENS ŪKIO ĮMONĖS TURTAS 4
1.3 VANDENS ŪKIO ĮMONĖS TURTO FORMAVIMAS IR NAUDOJIMAS 8
2. VERSLO PLANAS 10
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 16

ĮVADAS
Kiekviena įmonė, siekdama išlikti konkurencinga ir moderni, privalo tobulėti bei keistis, priimti
šiuolaikines naujoves ir iššūkius. Įmonės, nesugebančios patenkinti vis besikeičiančių klientų bei
pirkėjų poreikių ir prisitaikyti prie rinkos ekonomikos dėsnių, anksčiau ar vėliau bankrutuoja, t.y.
šios įmonės nebegali tęsti savo veiklos. Todėl visose situacijose, kiekvienai įmonei yra būtina
įvertinti savo veiklos rezultatus bei stebėti ne tik įmonės viduje vykstančius pokyčius, bet ir
makroekonomines tendencijas. Šioms užduotims įvykdyti yra atliekama įmonė veiklos
efektyvumo analizė ir įvertinimas, kurie teikia nemažai informacijos apie įmonės veiklos
vystymąsi bei leidžia įmonėms numatyti veiklos plėtros būdus ir kurti strateginius planus.
Įmonės rezultatus gali lemti ne tik vadybos sprendimai, bet ir techniniai bei finansiniai jos
pajėgumai. Didelę įtaką įmonės veiklai turi išoriniai ekonominiai-socialiniai veiksniai: dideli
mokesčiai, infliacijos svyravimai, emigracija, ekonominės bei bankų krizės. Todėl įmonės,
norėdamos išlikti, yra skatinamos ieškoti naujų plėtros galimybių bei veiklos efektyvumo
didinimo priemonių.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ
Problema. Šių dienų konkurencingomis verslo sąlygomis kiekviena įmonė, gerindama ir
vykdydama savo veiklą, kurdama naujus produktus ir paslaugas, susiduria su gamybos
efektyvumo didinimo, racionaliu išteklių panaudojimo bei išlaidų mažinimo problemomis. Šioms
problemoms sprendžiant svarbią reikšmę turi ekonominė veiklos efektyvumo analizė, kuri, kaip
minėta anksčiau, labai svarbi planavimo bei būklės įvertinimo dalis. Tačiau ne visos įmonės
skiria pakankamai dėmesio veiklos analizei, kitaip tariant, ne kiekviena įmonė įvertina veiklos
analizės ir efektyvumo svarbą, nekaupia ir netiria svarbios finansinės informacijos. Darbe
keliamas probleminis klausimas: kokie veiksniai lemia veiklos efektyvumą ir kaip jį padidinti?
Kiekvienoje įmonėje ši problema yra sprendžiama skirtingai dėl daugelio priežasčių tokių, kaip
skirtinga įmonių veikla, skirtingi įmonių tikslai bei vizija, be to, didelę reikšmę turi ir įmonės
dydis bei vadovybė. Skirtumų yra labai daug, todėl skirtingoms įmonėms reikia taikyti ne
vienodą efektyvumo didinimo strategiją, o atsižvelgti į įmonės veiklos specifiką, jos sąnaudas ir
jų mažinimo galimybes.
1.1. Ekonominės veiklos efektyvumo samprata
Ekonominis efektyvumas yra plačiai diskutuojama tema ne tik tarp ekonomikos mokslininkų, bet
ir vadybininkų, finansų specialistų. Ekonominio efektyvumo sąvoka mokslinėje literatūroje
traktuojama nevienodai.
Efektyvumo tipai :
1. Technologinis efektyvumas - Pagal tą pačią gamybos technologiją toks pat produkcijos
kiekis pagaminamas mažesnėmis sąnaudomis.
2. Ekonominis efektyvumas - Tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis
sąnaudomis.
3. Alokacinis efektyvumas - Tai tinkamiausio prekių derinio gaminimas mažiausiais 
kaštais arba optimaliai paskirsčius ekonominius išteklius.
4. Ekologinis efektyvumas - Tai optimalus visų technologinių procesų suderinimas, 
panaudojant naujausius technologinius įrengimus, ekologiškai švarias, užtikrinančias
technologinių procesų reikalavimus technologijas.
Išskiriami du pagrindiniai ekonominio efektyvumo problemos aspektai:
1. kaip pasirinkti tokią produkciją, kurios gamyba būtų pelninga;
2. kaip sukurti tokią veiksnių sistemą, kuri leistų pigiausiai pagaminti produkciją,
pasižyminčią iš anksto numatytais kokybiniais parametrais.
Taigi efektyvumas yra ribotų ekonominių išteklių (technologinių, finansinių, darbo jėgos,
gamtinių resursų) racionalus panaudojimas siekiant kuo aukštesnio rezultato, išlaikant
aukštą produkcijos kokybę. Efektyvumas gali būti išreiškiamas kaip santykis tarp
rezultato ir jam gauti sunaudotų sąnaudų.