Valstybės pajamų politika ir jos tendencijos įvairiose valstybėse

Ištrauka

Valstybės pajamų politika ir jos tendencijos įvairiose valstybėse 2004 – 2018 metais
INDIVIDUALUS DARBAS
Valstybės finansai

Turinys
Įvadas 3
1.Valstybės pajamų politika 4
2.LR Valstybės biudžeto pajamų analizė 9
2.1.LR Valstybės vertikali pajamų analizė 11
2.2.LR Valstybės horizontali pajamų analizė 16
3.Norvegijos biudžeto analizė ir palyginimas su LR valstybe 20
4.Tobulinimo pasiūlymai, planai, prognozės 25
5.Išvados 28
6.Literatūros šaltiniai 29
7.Priedai 30

Įvadas
Kiekvienai valstybei, vykdyti savo tam tikras funkcijas reikia finansinių resursų. Jų šaltinis
yra valstybės pajamos, jas gauti yra svarbiausias apmokestinimo uždavinys. Siekiant tinkamai
patenkinti pagrindinius visuomenės poreikius, valstybė turi surinkti pankankamą kiekį pajamų.
Todėl kiekviena valstybė, kasmet planuoja savo biudžetą bei stengiasi prognozuoti valstybės
pajamas ir išlaidas ateinantiems metams.
Biudžetas valstybės lygmeniu, suprantamas kaip pajamų ir išlaidų sąmata ateinantiems
metams, kuri yra patvritinta įstatymų tvarka. Šią sąmatą reikia sudaryti, siekiant kuo taupiau,
racionaliau bei efektyviau panaudoti finansinius išteklius. Taip pat reikia ieškoti kuo pažangesnių
bei racionalesnių priemonių bei metodų, valstybės pajamoms surinkti ir paskirstyti.
Biudžetas gali būti perteklinis arba deficitinis, tačiau yra labai svarbu siekti, jog jis būtų
subalansuotas, t.y. pajamos būtų lygios išlaidoms. Nesurinkus reikiamo kiekio pajamų, valstybei
tenka sumažinti savo išlaidas, kurios yra susijusios su politinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis
bei socialinėmis valstybės funkcijomis.
Pajamos į valstybės biudžetą surenkamos iš mokesčių (akcizų, gyventojų pajamų, pridėtinės
vertės bei kitų) ir nemokestinių pajamų (biudžetinių įstaigų pajamų ir kitų). Tačiau didžiausią
įtaką valstybės pajamoms daro šalies mokesčiai.
Darbo tikslas:
Šio darbo tikslas yra suprasti kas yra pajamos, kas jas sudaro. Kokiais principais yra jos
surenkamos bei kas sudaro didžiausią jų dalį. Taip pat kokia yra pajamų tendencija Lietuvoje ir kitoje šalyje.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti valstybės biudžeto pajamų sampratą teoriniu aspektu.
2. Atlikti valstybės biudžeto pajamų dinamikos bei struktūros analizę 2004 - 2016 metais.
3. Palyginti Lietuvos pajamų tendencijas su kita šalimi.
4. Pateikti įžvalgas ir patarimus.

1.Valstybės pajamų politika
Kiekviena valstybė savo pajamas formuoja įvairiais metodais, kurių visuma bei jų
panaudojimas sudaro valstybės pajamų sistemą. Ji yra skirta spręsti įvairioms problemoms, ne tik
gauti kuo daugiau pajamų, bet taip pat socialinėms ir ekonominėms problemoms, tokioms kaip
greitinti technikos ir mokslo pažangą, skatinti gamybos augimą ir pan.
Valstybė turi paskirtstyti lėšas, norint atlikti visas savo funkcijas. Šios lėšos yra
gaunamos iš pagrindinių šaltinių, tokių kaip mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, paslaugų bei
prekių pardavimai, nuosavybės teisė, negrąžintini neatlyginami pervedimai. Šie visi elementai
sudaro valstybės pajamas. Lėšos taip pat gaunamos ir iš skolinimosi, tačiau tai pajamomis nėra
laikoma. Skolinimasis – tai pinigų suma, kurią valstybė įsipareigoja grąžinti iki tam tikro termino
bei yra mokamos reguliarios palūkanos per visą skolinimosi laikotarpį.