TEISĖS AKTŲ ĮFORMINIMAS

Ištrauka

TEISĖS AKTŲ ĮFORMINIMAS

TURINYS
I. RAŠTVEDYBA LIETUVOJE.......................................................................................................3
1. Raštvedyba tarpukario Lietuvoje............................................................................................3
2 Raštvedyba Lietuvoje 1940-1990 metais.................................................................................4
3 Raštvedyba po nepriklausomybės atkūrimo............................................................................6
II. TEISĖS AKTŲ ĮFORMINIMAS..................................................................................................7
1. Teisės aktų rekvizitai..............................................................................................................7
2 Teisės aktų data........................................................................................................................7
3 Teisės aktų tekstas...................................................................................................................7
4. Teisės aktų priedai..................................................................................................................8
DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI ........................................................................................................10
1. Įsakymas.................................................................................................................................10
2. Potvarkis.................................................................................................................................11
3. Prašymas.................................................................................................................................12
4. Įgaliojimas..............................................................................................................................13
5. Raštas......................................................................................................................................14
6. Pažyma....................................................................................................................................15
7. Protokolas...............................................................................................................................16
8. Aktas.......................................................................................................................................17
9. Nutarimas................................................................................................................................18
10. Taisyklės...............................................................................................................................19
11. Sprendimas............................................................................................................................20
12. Nuostatai...............................................................................................................................21
LITERATŪRA..................................................................................................................................22

I. RAŠTVEDYBA LIETUVOJE
Raštvedyba tarpukario Lietuvoje
Lietuvoje lietuviškosios raštvedybos kūrimo procesas prasidėjo tik po 1917 m. 1918 m.
vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Savos valstybės atkūrimas
pagreitino lietuvių kalbos, dokumentų ir raštvedybos raidą. Lietuvių valstybinės kalbos statusas
buvo įtesinintas 1922 m. Lietuvos Konstitucijoje. Prasidėjo spartus kanceliarinio stiliaus augimo
etapas, nes susikūrė įvairių pakopų valdžios įstaigų, išsiplėtė įvairiapusė administracinė bei juridinė raštvedyba.
Lietuvos Vyriausybės rūpinimąsi kanceliarinių raštų kalba rodo 1920 m. vasario 6 d. piimtas
įsakymas dėl lietuviškų ir nelietuviškų asmenvardžių rašymo oficialiuose raštuose. Prie
kanceliarinių raštų kalbos gryninimo prisidėjo ir Jono Jablonskio taisymai. Kalbininkas Jonas
Palionis mano, kad ne be J. Jablonskio įtakos buvo sukurti įsakymų tekstų trafaretiniai
formulavimai. To meto kanceliarinių raštų stiliui būdingas administracinių, juridinių, diplomatinių,
finansinių, komercinių ir kitokų terminų gausumas. Didelė dalis šių terminų plačiai vartojama
dabartiniu metu.
Tuo metu nebuvo jokių lietuviškų raštvedybos taisyklių. Lietuviškąją raštvedybą reikėjo
kurti iš pradžių, nes ankstesnė patirtis ir žinios netiko. Nuo 1920 m. Vidaus reikalų ministerija per
keletą metų išleido leidinių, reglamentuojančių dokumentų rengimą ir tvarkymą.
Stiprėjo nepriklausamos Lietuvos ryšiai su užsienio šalimis. Vienas žymiausių JAV lietuvių
visuomenės ir kultūros veikėjas, užsienio valstybėse dirbęs valdymo konsultantu – Vytautas
Andrius Graičiūnas parašė straipsnį „Organizacijos vidiniai ryšiai“, kur analizavo įmonių
organizacines bei ekonomines problemas. Jis propagavo praktines darbo su dokumentais žinias,
dokumentų apyvartos ir saugojimo naujoves, racionalius dokumentų formatus bei dokumentų
klasifikavimo sistemą, originalią segtuvų konstrukciją.
Prie raštvedybos kūrimo prisidėjo Lietuvos savivaldybių darbuotojai. Savivaldybių
tarnautojas Alfonsas Valašinas kritikavo paveldėtą prieškarinės Rusijos administracinio aparato
sistemą ir propagavo funkcinę sistemą, pagal kurią dirbantis aparatas yra lankstus, padaliniai ir
pareigūnai savarankiški. Jo požiūris patvirtino nuomonę, kad reikia kurti naują, savarankišką
dokumentų sistemą, atitinkančią nepriklausomos valstybės poreikius.
Tuo metu pradėjo formuotis naujas administracinis aparatas. Susikūrė nemažai savarankiškų
valstybinių ir viešųjų įstaigų. Buvo leidžiami nauji įstatymai, kuriuose buvo išdėstytos nuostatos,
reikalaujančios vieningos dokumentavimo sistemos su vienodomis taisyklėmis ir standartais. Šioje
srityje pasižymėjo daktaras juristas Pranas Viktoras Raulinatis. Darbe „Administracinė
dokumentacija“ jis teoriškai mėgino pagrįsti raštvedybos organizavimą valstybinėse įstaigose bei
įstatymų leidyboje, apibūdino dokumento sąvoką, dokumentavimo metodus, pateikė praktinių darbo
su dokumentais taisyklių.
Jonas Ilgūnas 1925 m. ištyrė ir aprašė esminius komercinio susirašinėjimo aspektus leidinyje
„Komercinės korespondencijos vadovėlis“.
Apie nepriklausamos Lietuvos raštvedybos raidą, užsienio valstybių raštvedybos patirtį,
organizacinės technikos naudojimą buvo spasdinami straipsniai periodiniuose leidiniuose „Tautos
ūkis“, „Naujoji Romuva“, „Savivaldybė“.
Lietuviškoji kanceliarinė kalba kūrėsi ir formavosi derinant bedruosius ir specialiuosius
kalbos reikalavimus. Per keletą nepriklausomybės metų pagerėjo Lietuvos Respublikos įstatymų,
kitų valstybės dokumentų kalba. Prasčiau buvo tvarkomi mažų įstaigų dokumentai. Kanceliarinę
kalbą formuoti padėjo lietuvių kalbos kultūros leidinys „ Gimtoji kalba“, kuriame daug dėmesio
skiriama terminologijai.
Nežiūrint į tai, kad tarpukario Lietuvoje buvo nemažai nuveikta dokumentų rengimo ir
tvarkymo srityje, vieninga sistema nebuvo sukurta. Nesuspėta parengti vienodų ir oficialiai
pripažintų visoms valstybės įstaigoms raštvedybos nuostatų. Aktyviau buvo tvarkomos atskiros
sritys. Didelį įnašą į raštvedybos tvarkymą ir norminimą padarė vidaus reikalų sistemos įstaigos.
1937 m. parengtose vidaus reikalų sistemos raštvedybos taisyklėse buvo išskirti darbo su
dokumentais pagrindiniai etapai. Taip pat buvo aprašyta dokumentų registravimo ir saugojimo
tvarka bei dokumentų registravimo formos.