TEISĖS AKTŲ HIERARCHIJA

Ištrauka

TEISĖS AKTŲ HIERARCHIJA
Rašto darbas

TURINYS
I. ĮVADAS..................................................................................................................3
II.DĖSTOMOJI DALIS
1.Teisės akto samprata………………………….………………………………….....4
2.Teisės akto rūšys…………………………………………………………………….5
III.IŠVADOS
IV.NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiandieną, teisinėje valstybėje, kiekviename žingsnyje susiduriame su
įvairiais leidimais, draudimais, įsakymais, prašymais kurie reguliuoja mus, mūsų veiksmus bei
tarpusavio santykius. Kai kurie piliečiai laikosi papročių, vadovaujasi morale, religija, tačiau to
nepakanka, nes visuomenė visais laikais buvo ir bus gudri ir siekianti gerovės sau įvairiausiais
būdais ir priemonėmis, nepaisant kitų interesų, dėl to kyla pavojus ne tik kito asmens turtui,
sveikatai ar net gyvybei, bet ir pavojus visai valstybei, todėl norint sukurti ir išsaugoti vientisą
valstybę reikia priemonių, kurios padėtų įgyvendinti siekiamų tikslų socialiniame, ūkiniame,
ekonominiame gyvenime, bei apsaugotų visuomenę nuo galimo moralinio bei materialinio
žlugimo. Taigi, kad šito neįvyktų, daugelis žmonių bei valstybės tarpusavio santykių, yra
reglamentuojami teisės normomis – aktais, o jų užtikrinimą reguliuoja ir garantuoja valstybė
taikydama įvairius metodus. Jau yra sukurta ir vis dar kuriama daugybė teisės aktų, kurie turi
skirtingas juridines galias.
Problema. Pagrindinis klausimas – kodėl jie nėra vienodos galios? Koks tikslas hierarchizuoti
teisės aktus? Ir kuriuo dokumentu iš tiesų reikia kliautis?
Tikslas. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti tikslią, teisės aktų hierarchiją ir ją įvertinti. O tai
įmanoma padaryti:
1.Pateikiant teisės akto sampratą;
2.Žinant teisės aktų rūšis;
3.Pateikiant kiekvieno teisės akto santykį su kitais teisės aktais.
Taigi tik pasiekus šiuos užsibrėžtus tikslus, pažinti patį teisės aktą, galėsime kalbėti apie jo
juridinę padėtį teisės aktų hierarchinėje sistemoje.

TEISĖS AKTO SAMPRATA
Dažnai tenkama susidurti su sąvoka “Teisės aktas”, dažnas numano, tačiau retas iš tikrųjų žino
tikrąją šios sąvokos reikšmę. Dažniausiai pasitaikantis netikslumas tai “teisės akto” tapatinimas
su sąvoka “įstatymas”. Nebūtų klaida pavadinti teisės akto įstatymu, nes iš tiesų įstatymas yra
viena iš teisės akto rūšių, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad tai įstatymas – negalime.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme 2-ąjame
straipsnyje nurodyta: “Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos
arba tatusdum priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės
normos”. Bet šitoks apibrėžimas galioja tik būtent šiame įstatyme. Žinomo profesoriaus Alfonso
Vaišvilos teigimu “Teisės aktas – tai tautos, valstybės, institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų
tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės
normos”. Tačiau abstrakčiausia „teisės akto“ sąvoka būtų – bet koks su teise (principais ir
normomis) susijęs aktas (veika). Skirtingai teisės aktai gali būti suprantami ir kitaip, t.y.
smulkiau ir sistemingiau, kaip :
1.Teisės norminiai aktai (aktai, kurie nustato elgesio taisykles)
2.Teisės taikymo aktai (aktai, kurie pritaiko tas taisykles)
3.Teisės įgyvendinimo aktai (aktai, kurie jas įgyvendina)
4.Teisės aiškinimo aktai (aktai, kurie aiškina tas taisykles ir pačią teisę)
O kada mes, oficialiai, galime dokumentą laikyti teisės aktu?! Gyvenime bet kas, kas
įgyja statusą turi tam tikrus požymius, kurių dėka mes galime tai atpažinti. Taigi, teisės
aktas bus laikomas tokiu, kai jis bus:
1.Norminio pobūdžio (kai formuluojama tam tikra elgesio taisyklė)
2.Privalomas ( kai jį privaloma vykdyti, nustatyta poveikių priemonių sistema)
3.Bendras (kai teisės aktu suformuluotos gana abstrakčios teisės normos)
4.Nustatytais teisėkūros subjektais (kai teisės aktai kuriami tik kompetentingų
institucijų ar pareigūnų)
5.Nustatytomis teisėkūros procedūromis (kai teisės aktai kuriami tam tikrais etapais
arba stadijomis)