SVEIKATINGUMO KLUBŲ LANKYTOJŲ PRAMANKŠTOS TAIKYMO YPATUMAI

Ištrauka

SVEIKATINGUMO KLUBŲ LANKYTOJŲ PRAMANKŠTOS TAIKYMO YPATUMAI
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
ĮVADAS 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA 8
1.1. Pramankštos samprata ir tikslai 8
1.2. Pramankštos nauda 9
1.3. Pramankštos taikymo ypatumai 11
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 18
3. REZULTATAI 20
3.1. Demografiniai sveikatingumo klubų lankytojų duomenys 20
3.2. Pramankštos taikymo ypatumų sveikatingumo klubuose analizė 22
4. APTARIMAS 34
IŠVADOS 37
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS 38
LITERATŪRA 39
PRIEDAS 42

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Pramankšta – pradinis treniruotės etapas. Kaip nustatė R. Mikalonytė ir
E. Kemerytė-Riaubienė (2017a), 95 proc. trenerių treniruotes pradeda pramankšta. Ir nors
pramankštos taikymo intensyvumas itin didelis, kaip nurodo E. Kandratavičius (2010), treneriai jai
ne visuomet skiria pakankamai dėmesio. O ir sportininkai ne visuomet atlieka pramankštą. R.
Mikalonytės ir E. Kemerytės-Riaubienės (2017b) atliktos Lietuvos edukologijos universiteto (LEU)
III–IV kurso įvairiose sporto šakose sportuojančių studentų apklausos rezultatai parodė, kad
pramankštos neatlieka 13 proc. sportuojančiųjų.
Tinkama pramankšta gali sumažinti traumas (Kandratavičius, 2010; Mikalonytė ir
Kemerytė-Riaubienė, 2017a; Mikalonytė ir Kemerytė-Riaubienė, 2017b). Ji naudinga ir tuo, kad
gerina judesių dinamiką, gerina sportininko pasirodymą treniruotėje. Minėtieji aspektai neabejotinai
aktualūs ir sveikatingumo klubų lankytojams.
Temos aktualumą suponuoja ir jos mokslinis naujumas. Pramankštos ypatumai gana
aktyviai nagrinėti užsienio šalyse. E. Abade ir kiti (2017) nagrinėjo skirtingos pramankštos įtaką
futbolininkų rezultatyvumui. Autorių teigimu, pramankšta neabejotinai stiprina psichologinį
sportininko pasirengmą ir užkerta kelią traumoms, tačiau pramankštos struktūra ir taisyklės vis dar
kelia daug diskusijų. Be to, esama spragų tarp moksliniu požiūriu efektyvia laikomos pramankštos
ir taikomos pramankštos praktikoje. Futbolininkų pramankštą tyrinėjo ir F. Ayala ir kiti (2017). H.
Harmanci ir M. B. Karavelioglu (2017) analizavo bėgikų pramankštos ypatumus. R. Ajemian, A.
D‘Ausilio, H. Moorman ir E. Bizzi (2010) nagrinėjo prailgintos pramankštos poreikį
profesionaliame sporte. Tyrinėta ir teniso žaidėjų pramankšta (Ayala, Moreno-Perez, Vera-Garcia,
Moya, Sanz-Rivas, & Fernandez-Fernandez, 2016), pramankšta prieš aerobikos treniruotes
(Malliou, Rokka, Beneka, Mavridis, & Godolias, 2007), golfo žaidėjų pramankšta (Silva et al.,
2015), badmintono žaidėjų pramankšta (Lin, Tong, Huang, Nie, Lu, & Quach, 2007), psichologinis
pramankštos poveikis (Ladwig, 2013). Lietuvoje išskirtinį dėmesį pramankštai skyrė tik E.
Kandratavičius (2010) ir A. Taraskevičius (2014), kiti mokslininkai (Bobrova ir Krenciūtė, 2005;
Baltušnikas, Dinevičius ir Venckūnas, 2010; Paulauskas, 2012; Milašius, Jakimavičius, Dadelienė ir
Tubelis, 2015; Mikalonytė ir Kemerytė-Riaubienė, 2017a; Mikalonytė ir Kemerytė-Riaubienė,
2017b) pramankštos problemas palietė tik kitų tyrimo objektų kontekstuose. O Lietuvos
sveikatingumo klubų lankytojų pramankštos ypatumai iki šiol nebuvo tirti.
Probleminis klausimas. Baigiamojo darbo problema formuluojama tokiu klausimu – kaip
taikoma pramankšta sveikatingumo klubų lankytojams?
Tikslas – išanalizuoti sveikatingumo klubų lankytojų pramankštos taikymo ypatumus.
Uždaviniai:
1)išanalizuoti pramankštos sampratą, tikslus bei naudą;
2)atskleisti pramankštos taikymo ypatumus;
3)įvertinti pramankštos taikymo specifiką Lietuvos sveikatingumo klubuose.
Hipotezės: