Studentų aktyvumo, bendravimo ir kritinio mąstymo ugdymas per veiklą

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS
1ŠILTNAMIŲ GĖLININKYSTĖS BŪKLĖ IR PLĖTRA LIETUVOJE 4
1.1Šiltnamių gėlininkystės plėtros kryptys, vietinės rinkos problemos 5
1.2 Užsienio rinka (Olandija) 5
1.3Plėtros kryptys 6
1.3.1 Prekyba 6
1.3.2 Išpardavimas 6
2ŠILTNAMIŲ GĖLININKYSTĖ EUROPOJE 7
3LIETUVOJE AUGINAMŲ ŠILTNAMIŲ IR INTERJERO AUGALŲ
SORTIMENTAS 7
4GĖLIŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS 8
IŠVADOS 9
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 10

ĮVADAS
Gėlininkystė – augalininkystės šaka apimanti augalų auginimą parkams, sodams,
skverams ir kitiems želdynams, sodybiniams sklypams, gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų
vidui ir išorei (balkonams, palangėms) puošti, taip pat puokštėms, moksliniams tyrimams ir mokomiesiems reikalams.
Skiriama lauko ir šiltnamių gėlininkystė. Lietuvoje lauke daugiausia auginamos vietos
klimato sąlygas pakeliančios gėlės (pvz.,begonijos, bijūnai, flioksai, gvaizdūnės, tulpės, jurginai,
kardeliai, našlaitės, ratiliai), šiltnamiuose – gėlės, kurioms lauko sąlygos netinka (pvz., gerberos,
gvazdikai, rožės, ciklamenai, žilės).[1]
Tikslas: Įtraukti studentus į aktyvią veiklą, ugdyti bendravimo,iškalbos įgūdžius, kritinį mąstymą.
Uždaviniai:
1.Mokėti įvertinti šiltnamių gėlininkystės būklę, plėtros galimybes.
2.Gebėti analizuoti užsienio šalių patirtį.

1.ŠILTNAMIŲ GĖLININKYSTĖS BŪKLĖ IR PLĖTRA LIETUVOJE
Žinių apie gėlininkystę Lietuvoje yra iš XVI a. Daug gėlių XVIII a. pab. – XIX a.
pr. buvo auginama miestų ir dvarų želdynuose, vienuolynų parkuose ir soduose.
Didelę reikšmę gėlininkystės plėtotei turėjo Gardine (1775 m.) ir Vilniuje (1781 m.)
įkurti botanikos sodai. 1923 m. gėlininkystės centru tapo kauno botaninis sodas (1.1.pav).
Nuo 1925 m. aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje (pokaryje
tapusioje Kauno Mičiurino tarybiniu ūkiu-technikumu , Aukštoji Freda) buvo
dėstoma dekoratyvinė sodininkystė, vėliau Žemės ūkio akademijoje (Dotnuva) buvo dėstomas
gėlininkystės kursas. 1930 m. Kaune gėlėms auginti auginti buvo pastatyta 2000 m² šiltnamių.
Gėlininkystė ypač buvo plėtojama nuo XX a. 7-o dešimtmečio. Įkurta apželdinimo
trestų ir gėlininkystės ūkių, įrengta daug gėlynų miestų parkuose, aikštėse, skveruose, išplėsta
šiltnamių statyba. Nuo 1959 m. rengiamos respublikinės gėlių parodos, metų pavyzdinių sodybų
konkursai.[1]