MIKROORGANIZMŲ VEIKLA DIRVOŽEMYJE

Ištrauka

MIKROORGANIZMŲ VEIKLA DIRVOŽEMYJE
Referatas

TURINYS
TURINYS 2
ĮŽANGA 3
DIRVOŽEMIS 4
AZOTO APYTAKOS CIKLAS 5
Azoto fiksacija 5
DIRVOŽEMIO DRĖGMĖ IR TEMPERATŪRA 9
ORGANINĖS ATLIEKOS KAIP SKAIDYTOJŲ MAISTAS 10
MIKROORGANIZMŲ REIKŠMĖ DIRVODARAI 10
HUMUSO SVARBA 11
GILUS IR SEKLUS ŠIAUDŲ UŽARIMAS 12
NITRATAI DIRVOŽEMYJE 13
EKOLOGINĖ PUSIAUSVYRA 14
TRĄŠŲ POVEIKIS MIKROORGANIZMAMS 15
IŠVADOS 16
NAUDOTA LITERATŪRA 17

ĮŽANGA
Mus supančioje aplinkoje labai daug mikroorganizmų, tačiau jų be specialių
prietaisų negalime pamatyti. Mikroorganizmų gausu ore, dirvožemyje, vandenyje, gyvūnuose,
augaluose ir ant jų.
Gamtoje mikroorganizmai skaido, mineralizuota augalų, gyvūnų, sukauptas
organines medžiagas. Jei mikroorganizmai neskaidytų šių medžiagų ir neregeneruotų anglies
dioksido, tai negalėtų vystytis žalieji augalai, o be jų – išnyktų gyvybė.
Labai svarbus mikroorganizmų dalyvavimas medžiagų apykaitoje. Pagal
baltymų sintezę nėra medžiagos pakeičiančios mikroorganizmus.
Mikroorganizmai taip pat labai svarbūs žemės ūkyje. Jie dirvoje skaido
organinius junginius, augalų bei gyvūnų liekanas iki tirpių vandenyje medžiagų. Tik tokias
medžiagas gali pasisavinti augalai. Nuo organinių medžiagų skaidymo greičio priklauso dirvos
derlingumas. Tačiau šalia naudingų mikroorganizmų dirvožemyje yra ir žalingų, sukeliančių augalų ligas.

DIRVOŽEMIS
Dirvožemis yra pagrindinė žmonių gyvenimo ir gerovės palaikymo sistema.
Jame įsitvirtina augalo šaknys, yra augalams būtino vandens ir maisto medžiagų.
Derlingas dirvožemis yra neutralios arba jai artimos reakcijos, jame daug
augalams pasisavinti tinkamų medžiagų, pakankamai humuso ir mikroorganizmų.
Dirvožemio derlingumą daugiausia nulemia jo rūšis. Išskiriami šie
dirvožemių tipai: smėlis, priesmėlis, priemolis ir molis. Geriausiai augalus auginti priemolyje,
nes jame gausu maisto medžiagų, mikroorganizmų.