SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SLAUGOS SPECIALISTŲ PATIRIAMO STRESO IR PASITENKINIMO DARBU SĄSAJOS

Ištrauka

SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SLAUGOS SPECIALISTŲ PATIRIAMO STRESO IR PASITENKINIMO DARBU SĄSAJOS
Bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Sisteminė literatūros analizė 10
1.2. Slaugytojų patiriamas stresas ir pasitenkinimas darbu 11
1.3. Skubiosios medicinos pagalbos slaugytojų darbo specifika 15
1.4. Skubiosios medicinos pagalbos slaugytojų patiriamas stresas darbe 22
1.5. Skubiosios medicinos pagalbos slaugytojų pasitenkinimas darbu 26
2.TYRIMO METODOLOGIJA 31
2.1. Tyrimo procesas 31
2.2. Tyrimo imtis 31
2.3. Tyrimo metodai 33
2.3.1. Duomenų rinkimas 33
2.3.2. Tyrimo instrumentas 34
2.3.3. Duomenų analizė 35
2.4. Tyrimo etika 38
3. TYRIMO REZULTATAI 39
3.1. Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų patiriamas stresas 39
3.2. Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų pasitenkinimas darbu 43
3.3. Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų patiriamo streso ir pasitenkinimo darbu sąsajos 48
DISKUSIJA 51
IŠVADOS 53
REKOMENDACIJOS 54
LITERATŪRA 55
PRIEDAI 62

ĮVADAS
Temos aktualumas. Slaugytojas dirbantis intensyviosios terapijos skyriuje visada susiduria
su jautriais faktoriais – kova dėl gyvybės, kritine paciento būkle, sielvartaujantys, išsigandę, pikti
paciento artimieji. Būtent šie veiksniai sukelia darbuotojams stresines situacijas. Tačiau palyginus su
intensyviosios terapijos skyriuje dirbančiais medikais, skubiosios medicinos pagalbos specialistai,
remiantis jų darbo charakteristika, yra labiau veikiami didesnio fizinio ir protinio spaudimo (Cañadas- De laFuente, 2015).
Pagrindiniai šiuos specialistus varginantys streso šaltiniai yra kasdienis susidūrimas su
sunkiomis ligomis, skausmu bei mirtimi, atsakomybe už žmonių gyvybę, pirmosios medicinos
pagalbos teikimas netikėtose vietose. Negana to, stresą kelia ir abejonės dėl diagnozės bei gydymo,
baimė likti nubaustam už galimas klaidas bei pakenkti pacientui (Martinaitytė, Gerikienė, 2018).
Pasak Watson ir kt. (2009), stresas yra natūrali organizmo reakcija į įvairius aplinkos
dirgiklius, tačiau jis gali turėti ir neigiamų pasekmių, tokių kaip ,,perdegimas“ ir emocinis išsekimas.
Kudžmaitytė (2016) teigia, kai nevaldomas stresas patiriamas kasdien, šis reiškinys vadinamas
ilgalaikiu stresu, kuris paveikia ne tik slaugytojų gyvenimo kokybę, bet taip pat pablogina skubios
medicinos pagalbos atlikimo kokybę ir produktyvumo lygį.
Pasak Locke‘as (1976), pasitenkinimas darbu buvo apibrėžiamas kaip „maloni arba teigiama
emocinė būsena, atsirandanti įvertinus savo darbą ar darbo patirtį. Valdymo požiūriu manoma, kad
pasitenkinimas darbu yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos asmenų ir organizacijų veiklos
rezultatams, ir yra glaudžiai susijęs su teikiamų paslaugų kokybe (Haas ir kt., 2000).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016 – 2023 metų plėtros programoje yra
numatyta gerinti darbingo amžiaus asmenų psichikos sveikatą, mažinti psichosocialinės rizikos
poveikį darbuotojų sveikatai, atkreipti dėmesį į psichosocialinių stresorių ir psichologinio atsparumo
poveikio darbuotojų sveikatai svarbą (Slaugos politikos gairės, 2015 - 2025).
Tyrimo problema – analizuojant temą, matoma, kad šiais laikais itin plačiai aptariamas
pasitenkinimas darbu ir su juo susiję veiksniai. Tyrimų, kurie tirtų slaugytojų grupę yra daug, o
skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistus – mažai. Remiantis tuo naudinga būtų ištirti šių
specialistų patiriamo streso ir pasitenkinimo darbu ir sąsajas. Tyrimo klausimai:
Koks skubiosios medicinos pagalbos specialistų patiriamas stresas?
Koks skubiosios medicinos pagalbos specialistų pasitenkinimas darbu?
Kaip skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų patiriamas stresas ir pasitenkinimas
darbu priklauso nuo jų sociodemografinių charakteristikų?
Tyrimo objektas - skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų patiriamas stresas ir
pasitenkinimas darbu.