Ramūno Danisevičiaus parodos „Būti kartu“ analizė

Ištrauka

RAMŪNO DANISEVIČIAUS PARODOS „BŪTI KARTU“ ANALIZĖ
Fotografijos namų darbas

Turinys
1. Įvadas 3
2. Parodos „Būti kartu“ bendrieji niuansai 3
Įrėminimas 3
Lingvistinės detalės 4
Apšvietimas 4
Tarpai 4
Bendra ekspozicijos reikšmė parodos rematikai 5
3. Autoriaus pozicija ir santykis su fotografuojamu objektu 5
Parodos tematika ir autoriaus siekis 5
Autoriaus santykis su fotografuojamu objektu 6
4. Labiausiai patikusios ir labiausiai nepatikusios fotografijų apžvalga 6
Labiausiai patikusi fotografija 6
Labiausiai nepatikusi fotografija 6
Bendras vertinimas 7
5. Ramūno Danisevičiaus „Būti kartu“ ir Vytauto Pletkaus „Tiltai“ parodų palyginimas 7

1. Įvadas
Vienas žymiausių žurnalistinės fotografijos atstovų Ramūnas Danisevičius (g.
1973 Biržuose) priklauso jaunajai fotografų kartai. Domėtis šiuo vizualiuoju menu kūrėjas
pradėjo dar vaikystėje: pirmieji kadrai nufotografuoti vyresnio brolio fotoaparatu, o pirmoji
išspausdinta menininko nuotrauka – inkilas su varnėnu – buvo publikuota mokyklos
laikraštyje. Vilniuje baigęs fotografijos studijas 1993 metais pradėjo dirbti spaudos fotografu,
o tik įkopus į XXI amžių tapo Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos spaudos fotografų klubo
nariu. Ramūnas Danisevičius yra daugiausiai apdovanojimų pelnęs žurnalistinės fotografijos
atstovas, surengęs parodų ir laimėjęs daug konkursų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Fotografas yra surengęs jau aštuonias personalines parodas, kurių paskutinioji buvo
eksponuota Vilniaus „Prospekto“ galerijoje ir pavadinta taip pat kaip ir pirmasis jo autorinis
albumas – „Būti laiku“. Ši Kauno fotografijos galerijoje atidaryta paroda „Būti kartu“ –
devintoji asmeninė. Fotomenininko darbai – saviti ir kūrėjo išgyventi, jausmai ir emocijos
netirštinamos, bet, priešingai, vaizduojama natūraliai momentali kasdienybė, kurią skubantis
pasaulio žmogus dažnai praleidžia pro akis. Menininkas fotografuoja naudodamas reportažinį
metodą, kuris jo fotonuotraukoms leidžia pulsuoti nesurežisuota realybe ir pagauto momento
žavesiu. „Svarbiausia nuspausti fotoaparato mygtuką, o tik paskui galvoti. Jei sudvejosi, kitą
sekundę gali būti per vėlu”, – taip apie akimirkos svarbą kalbėjo fotomenininkas Ramūnas
Danisevičius.
2.Parodos „Būti kartu“ ekspozicijos bendrieji niuansai
Pirmas įspūdis įžengus į parodos salę – jausmas lyg atsidūrei kitoje planetoje,
tačiau pilnai atitrūkti nuo realybės neleidžia atvertos durys ir dideli arkiniai langai, už kurių
matyti spalvotas nuolat judantis pasaulis. Viduje vyraujančios spalvos, kaip ir visa fotografijų
parodos spalvinė idėja, – tik juoda-balta. Į akis krenta griežtas formingumas, kurį šiek tiek
sušvelnina arkinių langų pusapskritimiai.
ĮRĖMINIMAS. Iškart pastebimas taisyklingas kampuotumas ir formingumas visuose
fotonuotraukų rėmuose – nė vieno užlenkimo. Rėmeliai labai paprasti, juodi, maždaug 10
mm pločio. Nuotraukos sąlyginai didelės, todėl dėmesys nukreipiamas į pačią nuotrauką, o ne
estetinius jos pateikimo išpildymus.
Visoje parodoje yra 30 Ramūno Danisevičiaus fotografijos darbų. Susidaro įspūdis, jog salės
viduryje esančios trys kolonos padalija fotografijų ekspoziciją į dvi dalis: nepasakyta, ar tai
3

daryta reikšmingai, ar tiesiog suteikiama laisvė lankytojui sąmonėje susidaryti tokią prasmę.
Šviesiojoje, langų pusėje, yra 11 fotografijų, įrėmintų daugmaž taisyklingo kvadrato formos
rėmuose. Kitoje parodos pusėje fotografijų rėmeliai yra daugiausiai vertikalaus ar
horizontalaus stačiakampio formos.
LINGVISTINĖS DETALĖS. Tik įžengus pro duris dešinėje pusėje ant sienos pastebime
parodos „Būti kartu“ aprašymą ir trumpą autoriaus biografijos apžvalgą. Šis tekstas taip pat
pateiktas tokiame pačiame rėmelyje kaip ir jo nuotraukos – tai lyg įvestis ir paties autoriaus
sąmoningas įpinimas į vaizdiniais suformuotą pasakojimą.
Fotografijos pavadinimas susidaro iš kelių dalių: apibūdinimas, vieta ir data. Pavyzdžiui:
Jonas Mekas, Jono Meko vizualiųjų menų centre, Vilnius, 2010 m. gegužės 29 d. 13:47.
Dažnas apibūdinimas yra ironiškas, verčiantis šyptelti ar pasijuokti iš gauto kadro. Prie
kiekvienos įvardytos nuotraukos pastebime pažymėtą tikslų objekto nufotografimo laiką, kas
dar labiau įtikina, jog darbas – esminis akimirkos momentas. Prie kūrinio pateiktas
pavadinimas jam suteikia subjektyvios prasmės prieskonį, kurio pojūtis aiškus. Kita vertus,
nors...