Kursinis darbas
Pirkėjo teisių gynimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį: Lietuvos teismų praktikos analizė
Įvadas
Temos aktualumas. Nuo seniausių laikų žmones, visuomenes, o galiausiai visas
valstybes vienijo poreikis keistis, mainytis ar kitaip komunikuoti tarpusavyje. Poreikis
įgyti daiktus ar kitas materialias vertybes ir jas perduoti kitiems. Visa tai lėmė ir tam
tikros piniginės išraiškos atsiradimą, kaip garantą žodiniam mainų susitarimui.
Mainymasis daiktais ir naudos ieškojimas atsirado gerokai anksčiau nei pati teisė, tačiau
šiandien šis žodinis susitarimas, kaip ir naudos gavimas ar sąžiningas atsiskaitymas už ją
yra įprasmintas ir įteisintas įstatymų pagalba. Šio įteisinimo rezultatas - svarbią vietą
civilinėje prievolių, o tiksliau, sutarčių, teisės sistemoje užimanti pirkimo-pardavimo sutartis.
Su pirkimu-pardavimu visuomenė susiduria nuolat: įsigijęs bet kokį turtą ar daiktą
ir sumokėjęs už jį kainą asmuo, taip pat tas, kuris tokį turtą perduoda kitam, tampa
civilinės teisės subjektais ir pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Netgi prekybos centre
įgytas pirkimo kvitas yra dokumentas – pirkimo-pardavimo sutartis, taigi ši sutartis gali
būti sudaryta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veksmais, - tai priklauso nuo šalių
pasirinkimo, pirkimo-pardavimo sutarties dalyko.
Kadangi kiekvienoje teisinėje valstybėje egzistuoja pirkimo-pardavimo santykis,
kuris paliečia įvairiausias visuomenės gyvenimo sritis, natūralu, jog neišvengiamai kyla ir
teisinių ginčų. Galimybė pirkėjui gintis teisme, naudojant teisėtus gynimo būdus yra be
galo aktuali tema šiandien. Dėl daikto kokybės, perdavimo termino, žuvimo ar sugedimo,
nuosavybės patvirtinimo ir daugybės kitų aspektų kylantys ginčai pasiekia teismus nuolat.
Šiame darbe bus analizuojama ir atskleidžiama, kokia iš tiesų yra esmė ginčų, dėl
pažeistų pirkėjo teisių, atsiradusių pardavėjui netinkamai vykdant pirkimo-pardavimo
sutartį. Daiktui, pardavėjui ar pačiai sutarčiai yra keliami įvairūs reikalavimai, su kuriais
daugelis žmonių susiduria kasdieną ir, kartais net patys to nežinodami, tampa prievolių
teisės subjektais.
Pirkimo-pardavimo, kaip teisinio reiškinio, bei pirkėjo teisių gynimo svarba taip
pat aktuali ir teisės aktuose bei teismų praktikoje. Lietuvos Respublikos Civilinis
Kodeksas (toliau – CK) reguliuoja bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarties normas (CK
6.305-6.349 str.) ir atskiras pirkimo-pardavimo sutarčių rūšis: vartojimo pirkimo-
pardavimo sutartis (CK 6.350- 6.370 str.), didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį (CK
6.371-6.379 str.), energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.383-6.391 str.),
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.392-6.401 str.), įmonės (verslo)
pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.402-6.410 str.), daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai
sutartį (CK 6.411-6.416 str.), pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį (CK 6.417-
6.418 str.), teisių pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.425- 6.427 str.), daiktų pirkimo-
pardavimo aukciono būdu sutartį (CK 6.419-6.424 str.).
Su pirkimu-pardavimu susijusių
normų galime rasti ir Viešųjų pirkimų įstatyme: ,,Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio
įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai
organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems
asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“.
Šiuose norminiuose teisės aktuose randame visą eilę normų, reguliuojančių teisinius
santykius, kylančius iš pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau taip pat itin svarbus reiškinys,
siekant apibūdinti šio darbo temos aktualumą, yra ir iš pirkimo-pardavimo santykių
kylantys ginčai, jų sprendimo būdai, šalių gynimosi problematika. Visa tai kur kas geriau
atsispindi kitame šaltinyje – teismų praktikoje. Teismų praktika suteikia informaciją ne
tik apie egzistuojantį reguliavimą, bet ir apie realų jo pritaikymą visuomenėje. Taip pat
išgrynina teisinį santykį tarp konkrečių subjektų tam tikrose situacijose ir atskleidžia
kokie iš tiesų yra pardavėjo ir pirkėjo vaidmenys, jų teisės ir pareigos, taip pat galimi
pirkėjo teisių gynimo būdai pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi teismų praktikos
analizė yra būtinas dėmuo siekiant įrodyti darbo temos aktualumą ir problematiškumą,
todėl šio kursinio darbo tyrimo objektas –pirkėjo ir pardavėjo, kaip šalių, santykis kilus
ginčui dėl pirkimo-pardavimo sutarties bei pirkėjo teisių gynimo būdai, galimi pardavėjui
pažeidus...
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!