PALYGINAMOJI GEROSIOS SOCIALINĖS EKONOMIKOS PRAKTIKOS ANALIZĖ

Ištrauka

PALYGINAMOJI GEROSIOS SOCIALINĖS EKONOMIKOS  PRAKTIKOS ANALIZĖ

TURINYS
Pasaulinė geroji praktika 3
1.Bangladešas, M.Yunus ir „Grameen“ 3
1.1 „Grameen“ banko veikla 5
Lietuvos geroji praktika 7
1.Europos verslo ir inovacijų centras 7
2. Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras 8
3. Alternatyvus verslas 9
5.Mikrokreditai Lietuvoje 11
Apibendrinimas 13
Literatūros ir šaltinių sąrašas 15

Pasaulinė geroji praktika
Sąvoka „socialinė ekonomika, socialinė gerovė“ pasaulyje pradėta vartoti palyginus
neseniai – XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje. Nuo tada įmonės pradėjo suprasti aplinkosaugos svarbą,
dalį pelno pradėjo skirti žmonių poreikiams, už tai nereikalaudamos jokio atlygio.
Pasaulyje šis terminas vadinamas CSR (Corporate Social Responsibility). Jis apima
visas sritis, kuriose įmonės suteikia svarbių dalykų žmonėms nieko už tai neprašydamos. Gerųjų
praktikų pasaulyje yra daugybė. Galima pradėti vardinti nuo tokių veiklų, kaip nenaudojamų miesto
erdvių atidavimas versliems žmonėms, kuriems trūksta ofiso erdvės. Taip pat tokie pastatai
naudojami jaunimo renginiams, kai kuriuose rengiamos riedlenčių, BMX dviračių varžybos ir pan.
Dažniausiai naudojamos gerosios praktikos veiklos – fondai. Daugybė turtingų žmonių yra sukūrę
vieną ar kitą fondą, kuriuo remia įvairias veiklas. Vieni padeda vėžiu sergantiems vaikams, kiti
remia maisto banką, treti gautas lėšas naudoja gerindami parkų infrastruktūrą ir suteikdami
nemokamų pramogų visiems, atėjusiems pailsėti į parką.
Šiame skyriuje aprašysime neeilinį CSR atvejį – tokį, kuris yra unikalus pasaulyje, ir
kuris pakeitė milijonų žmonių gyvenimus. Labai džiaugiamės galėdami išsamiai išanalizuoti šią
gerąją praktiką, kadangi ji yra tikrai veiksminga. Dabar ši idėja yra pritaikyta jau 58 šalyse ir vis
labiau prisideda prie žmonių gerovės didinimo.
1.Bangladešas, M.Yunus ir „Grameen“
Pirmiausiai norime pristatyti valstybę, kurioje idėja gimė ir buvo įgyvendinta. Norint
pilnai suprasti idėjos reikšmę, reikia sužinoti ir aplinką, kurioje kilo idėjos būtinybė.
Ši valstybė ribojasi su Indija ir Mianmaru. Ji už Lietuvą didesnė tik 2,2 karto, tačiau
gyventojų toje valstybėje yra 49 kartus daugiau. Šiame darbe kalbėsime apie Bangladešą. Galima
įsivaizduoti, kokiu tankumu yra apgyvendinta ši valstybė. Didžiulis gyventojų skaičius, be abejo,
reiškia tai, kad socialinės problemos yra milžiniškos ir valstybė jų išspręsti tikrai negali.
Palyginkime: Lietuvoje gyventojų tankis yra beveik 46 žmonės/km. Bangladeše viename
kvadratiniame kilometre gyvena 1023 žmonės. Yra akivaizdu, kad maisto bei geriamo vandens
trūkumas čia yra esminis rūpestis, su kuriuo susiduria praktiškai visa valstybė. Apie darbą kalbėti
net neverta. Valstybės pramonė laikosi tik iš žemės ūkio, tačiau valstybės bendrojo vidaus produkto
(BVP) neužtenka geram žmonių gyvenimui užtikrinti. Negana to, šalį siaubia potvyniai, tropiniai
ciklonai (uraganai), bei tornadai, pridarydami didžiulės žalos infrastruktūrai. Bangladešas yra
tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje, bei viena iš skurdžiausių valstybių Žemėje.