Nuginčijamų sandorių ypatumai

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS.....................................................................................................................................3
1. NUGINČIJAMI SANDORIAI.............................................................................................4
1.1. Sandorių forma...........................................................................................................4
1.2. Notarinės sandorio formos reikšmė............................................................................5
1.3. Notarinės sutarties formos pranašumai.......................................................................6
1.4. Notarinės sutarties formos reikalavimo trūkumai.......................................................7
1.5. Sandorių reikšmė ir jų negaliojimo priežastys...........................................................8
1.6. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai............................................................................10
1.6.1. Niekinių sandorių pagrindai..............................................................................10
1.6.2. Nuginčijamų sandorių pagrindai.......................................................................15
1.7. Praktiniai pavyzdžiai................................................................................................18
IŠVADOS.................................................................................................................................20
LITERATŪRA........................................................................................................................22

ĮVADAS
Teisės teorijoje pripažįstama, kad esminis sutarties požymis ir jos galiojimo sąlyga yra šalių
susitarimas. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pirmenybė teikiama konsensualizmo principui (lot.
consensus ad item – sutikimas dėl to paties, bendra nuomonė).
Jis reikalauja atskleisti tikrąją šalių valią sukurti sutartinius santykius. Konsensualizmas
priešingas formalizmui, nes pagal pastarojo nuostatas svarbiau šalių valios išorinė forma, t. y.
sutarties įforminimas tam tikru būdu (pavyzdžiui, dokumento surašymas, antspaudo ar parašų
buvimas ir pan.). Nors šiandien sutarčių teisėje formalizmo kur kas mažiau, kartais sutarčiai galioti
nepakanka vien šalių susitarimo, o reikalaujama tam tikros jo išraiškos formos.
Darbo objektas – nuginčijami sandoriai.
Darbo tikslas – išanalizuoti nuginčijamų sandorių ypatumus.
Tam, kad būtų atsakyta į pagrindinį darbo klausimą, buvo numatyti tokie darbo uždaviniai:
1. išanalizuoti sandorio formą.
2. aptarti sandorio formos reikšmę.
3. išanalizuoti notarinės sutarties formos reikalavimo privalumus.
4. išanalizuoti notarinės sutarties formos reikalavimo trūkumus.
5. pateikti negaliojančių sandorių rūšių apibūdinimus.
6. išnagrinėti niekinių sandorių pagrindus.
7. išanalizuoti nuginčijamų sandorių pagrindus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, palyginamoji analizė.

1. NUGINČIJAMI SANDORIAI
Prieš pradedant nagrinėti pagrindinį klausimą, t.y. nuginčijamus sandorius, tikslinga
susipažinti su sandorių forma.
1.1. Sandorių forma
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnis nustato, kad sandoriai gali būti
sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Notarinė
sandorio forma išreiškiama rašytiniu dokumentu, kurį notaras patvirtina teisingumo ministro
nustatytu tvirtinamuoju įrašu, parašu ir herbiniu antspaudu. Patvirtintas sandoris registruojamas
notariniame registre. Vienas sandorio dokumento egzempliorius lieka notaro archyve, todėl
praradus dokumentą galima gauti jo dublikatą notaro biure.
Sandoriai, kurie privalo būti sudaromi notarine forma, išvardyti Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje, tai:
daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo
daikto suvaržymo sandoriai;
vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimą sudaryti sandorį notarine forma gali nustatyti tik
Civilinis kodeksas. Todėl nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei jos institucijos
poįstatyminiuose teisės aktuose negali nustatyti, kada yra privaloma notarinė sandorio forma.
Atsižvelgiant į viso Civilinio kodekso nuostatas, galima sakyti, kad pirmajam punktui priklauso:
nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perleidimo sandoriai, t. y. pirkimo –
pardavimo, dovanojimo, mainų, turto patikėjimo, skolos padengimo, turto perleidimo už rentą;
sandoriai dėl Civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje nustatytų tam tikrų daiktinių
teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymo, pakeitimo, panaikinimo, taip pat disponavimo jomis
(perleidimo, įkeitimo), t. y. servitutų, uzufruktų, užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos, hipotekos,
kito asmens turto administravimo.
Pažymėtina, kad kitiems sandoriams, nors ir susijusiems su nekilnojamuoju turtu, Civilinis
kodeksas privalomos notarinės formos pagal 1.74 str. 1 punktą nenustato, tad šio punkto nereikėtų
aiškinti plečiamai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto nuomos (išskyrus ilgalaikę nuomą
(emphyteusis)), panaudos, rangos sutarčių neprivalu tvirtinti notariškai.