Neigiamų nedarbo pasekmių įvertinimas Lietuvos atžvilgiu

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
1. NEDARBO LYGIO IR NEIGIAMŲ JO PASEKMIŲ EKONOMINĖJE IR SOCIALINĖJE 
SRITYJE TEORINIAI ASPEKTAI 4
1.1. Nedarbo samprata 4
1.2. Neigiamos nedarbo pasekmės ekonominėje srityje 5
1.2.1. Bendrojo vidaus produkto kaita dėl nedarbo lygio kitimo 6
1.2.2. Nedarbo lygis ir infliacija 7
1.2.3. Nedarbo lygio įtaka emigracijai 8
1.2.4. Nedarbo priklausomybė nuo darbo užmokesčio 8
1.3. Neigiamos nedarbo pasekmės socialinėje srityje 9
1.3.1. Nedarbo lygio įtaka žmonių sveikatai 10
1.3.2. Nedarbo lygis ir skurdas 11
1.3.3. Ryšys tarp nedarbo lygio ir nusikalstamumo 11
2. NEIGIAMŲ NEDARBO PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS LIETUVOJE 1998-2013 METAIS 13
2.1. Bendrojo vidaus produkto kaitos dėl nedarbo lygio kitimo įvertinimas 13
2.2. Nedarbo lygio poveikio infliacijai įvertinimas 14
2.3. Nedarbo lygio įtakos emigracijai įvertinimas 14
2.4. Nedarbo lygio priklausomybės nuo darbo užmokesčio įvertinimas 16
2.5. Nedarbo lygio įtakos žmonių sveikatai įvertinimas 17
2.6. Nedarbo lygio poveikio skurdui įvertinimas 18
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 21
LITERATŪRA 23

ĮVADAS
Aukštas nedarbo lygis – viena iš didžiausių ekonominių ir socialinių
XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose pasaulio valstybėse. Lietuvoje
šiuo metu nedarbo problema taip pat yra viena iš aktualiausių. Šio
makroekonominio rodiklio didėjimas yra vienas iš svarbiausių ekonomikos
nuosmukio požymių bei viena opiausių problemų, paliečiančių kiekvieną šalies
gyventoją.
Šalyje egzistuojantis nedarbas ir jo pokyčiai turi įtakos tiek visai
valstybei, tiek ir kiekvienam jos gyventojui. Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo
pradedama suvokti, kad nedarbas yra daugelio šalies problemų priežastis.
Todėl tyrimų bei bandymų detaliau analizuoti šią makroekonominę problemą
pradžia nustatyta labai seniai. Yra nemažai Lietuvos bei užsienio šalių autorių
mokslinių darbų, kurių tikslas - ištirti atskiras neigiamas nedarbo pasekmes bei
patikrinti šių pasekmių ir nedarbo lygio ryšio stiprumą. Moksliniuose veikaluose
dažniausiai yra analizuojamas nedarbo poveikis valstybės bendrajam vidaus
produktui, infliacijai, darbo užmokesčiui, emigracijai, mokesčių surinkimui bei
skiriamoms išmokoms nedarbo nuostoliams dengti, taip pat fizinei ir psichinei
žmonių sveikatai, skurdui bei socialinei atskirčiai ir nusikalstamumui.
Daugelio autorių nuomone, nedarbo lygio didėjimas neigiamai veikia
visus šiuos ekonominius ir socialinius šalies rodiklius. Tyrimų yra atlikta daug,
tačiau darbų, kuriuose apimamos įvairios neigiamos nedarbo pasekmės beveik
nėra. Be to, dažniausiai analizuojamas nedarbo poveikis tam tikru pasirinktu
laikotarpiu, todel kitas probleminis aspektas siejamas su tyrimo laikotarpio
suskaidymu, išskiriant nedarbo didėjimo ir mažėjimo laikotarpius. Tokiu būdu
siekiama įvertinti, ar didėjančio nedarbo sukeltos problemos pradeda mažėti,
kai situacija darbo rinkoje pagerėja. Be to, svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos ir
užsienio autorių išskiriamos neigiamos nedarbo pasekmės, kurios paliečia
įvairias valstybės ekonomines ir socialines sritis, pasitvirtina ir Lietuvoje.
Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti neigiamas nedarbo
pasekmes Lietuvos ekonominėje ir socialinėje srityse.
Tikslui pasiekti iškelti pagrindiniai darbo uždaviniai yra:
1. Pristatyti nedarbo pasekmių teorinę sampratą.
2. Išanalizuoti 1998 – 2013 m. laikotarpio nedarbo mažėjimo ir didėjimo tempus.
3. Ištirti nedarbo lygio poveikį socialinės ir ekonominės srities rodikliams.
Metodika: Darbe analizuojami straipsniai, mokslinė literatūra. Taip pat
naudojama analizė, siekiant nustatyti Lietuvos nedarbo lygį ir jo poveikį
valstybei.