NAUJASIS VIEŠASIS VALDYMAS

Ištrauka

NAUJASIS VIEŠASIS VALDYMAS
Viešojo administravimo teorijų ir paradigmų referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. PERĖJIMAS NUO NAUJOSIOS VIEŠOSIOS VADYBOS PRIE NAUJOJO VIEŠOJO
VALDYMO 4
2. NAUJOJO VIEŠOJO VALDYMO BRUOŽAI IR PRINCIPAI 7
3. NAUJOJO VIEŠOJO VALDYMO TRŪKŪMAI 10
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS
Naujasis viešasis valdymas, kuris dar kartais vadinamas naująja viešąja tarnyba, tampa
naujuoju XXI a. pradžios viešojo administravimo modeliu. Yra dvi nuomonės dėl naujojo viešojo
valdymo. Viena – kad tai yra naujosios viešosios vadybos papildinys, kita – kad naujasis viešasis
valdymas yra atskiras, savarankiškas valdymo modelis, kuris savotiškai oponuoja naujajai viešajai
vadybai. Kad išspręstume klausimą: kas tai yra naujasis viešasis valdymas? turime išsiaiškinti
kokiomis savybėmis pasižymi naujasis viešasis valdymas, kokie jo skirtumai nuo naujosios
viešosios vadybos bei su kokiomis problemos susiduria naujasis viešasis valdymas šiomis dienomis.
Išsikelsime hipotezę, kad naujasis viešasis valdymas yra dar vienas viešojo administravimo
raidos modelis, kurio tikslas padaryti viešąjį administravimą veiksmingesnį. Šią hipotezę tikrinsime
tolesniuose dėstymo skyriuose.
Pagrindiniai autoriai, kurių mintis nagrinėsime yra Robert B. Denhardt ir A. Guogis. Robert
B. Denhardt teigė, kad „To, kas dabar vadinama „naujuoju viešuoju valdymu“, šaknys glūdi
pasaulinėje viešojo administravimo raidoje, idėjos, kurios vadinamos „vyriausybės perkūrimu, ir
konceptuoalioje sąsajoje su viešąja politika, ypač su visuomenės pasirinkimo perspektyva viešojo
administravimo teorijoje.“
Darbo objektas – naujasis viešasis valdymas.
Šio darbo tikslas – apibrėžti, kas yra naujasis viešasis valdymas, pateikti pagrindinius jo bruožus bei apžvelgti trūkumus.
Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
1.Aptarti, kaip naujojo viešojo valdymo atsiradimą ir išskirti kuom jis skiriasi nuo naujosios viešosios vadybos.
2.Išskirti, naujojo viešojo valdymo principus bei bruožus.
3.Nustatyti, naujojo viešojo valdymo trūkumus.
Tikslui pasiekti naudojami tyrimo metodai – duomenų rinkimas bei jų analizė.
Pirmoje darbo dalyje bus aptariamas procesas, kurio metu buvo pereita nuo naujosios
viešosios vadybos prie naujojo viešojo valdymo. Antrojoje – apžvelgsime naujojo viešojo
valdymo principus ir bruožus. Trečiojoje darbo dalyje aptarsime naujojo viešojo valdymo trūkumus.

1. PERĖJIMAS NUO NAUJOSIOS VIEŠOSIOS VADYBOS PRIE NAUJOJO VIEŠOJO VALDYMO
Naujoji viešoji vadyba , atsiradusi Vakarų pasaulyje kaip naujas originalus valdymo
modelis, iš esmės reiškė viena – privataus verslo metodų perkėlimą į viešąjį sektorių ir viešąjį
administravimą. Ji pasižymėjo originaliais abstrakčiais principais ir konkrečiais įgyvendinimo
metodais. Vadovui naujoji viešoji vadyba suteikė ne tik daugiau laisvės priimant sprendimus, bet ir
daugiau atsakomybės už viso kolektyvo darbo rezultatus. Naujoji viešoji vadyba buvo linkusi
pateisinti beveik bet kokių veiksmingų priemonių pasirinkimą siekiant tikslų.
Naujoji viešoji vadyba pasižymėjo ne tik pranašumais prieš tradicinį viešojo administravimo
modelį, bet ir trūkumais dėl kiekybinių išmatuojamų rodiklių pranašumo prieš kokybinius, taip pat
gausėjančios tiems rodikliams įvertinti reikalingos tikrintojų armijos. Be to, valstybės funkcijų
mažinimas, o kartais ir jų perleidimas privačioms bei nevyriausybinėms organizacijoms ne visada
pasiteisindavo ne tik socialiniu, bet net ir ekonominiu požiūriu.
2008-2009 m. ekonominė krizė atskleidė per 30 metų Vakaruose brendusias piktžaizdes,
pirmiausia etinėje – moralinėje srityje. Todėl natūralu, kad naujoji viešoji vadyba tapo vis labiau
kritikuojama, o pirmiausia kritikuojama dėl varžomos „laukinio kapitalizmo“ dvasios įsigalėjimo.
Buvo būtinas naujas – „su žmogišku veidu“ susijęs valdymo modelis. Ir tokiu šiais laikais tampa
naujasis viešasis valdymas arba naujoji viešoji tarnyba. Būtina pažymėti, kad „kapitalizmo
žmogišku veidu“ teorija ir praktika jau yra egzistavusi pokariniame Vakarų pasaulyje, kai daugelyje
jo šalių, ypač Europos šiaurinėje dalyje, buvo sukurtos socialine rinkos ekonomika besiremiančios
socialinės gerovės valstybės.